captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkai aptiko žvaigždes, kurios neturėtų egzistuoti

Mokslininkai Paukščių Tako galaktikoje aptiko keturias žvaigždžių poras, kurias vadina „neįmanomomis“ – jos skrieja taip arti viena kitos, jog to negalima paaiškinti. 
J. Pinfieldo (RoPACS tinklo) nuotr.
J. Pinfieldo (RoPACS tinklo) nuotr.

Mokslininkai Paukščių Tako galaktikoje aptiko keturias žvaigždžių poras, kurias vadina „neįmanomomis“ – jos skrieja taip arti viena kitos, jog to negalima paaiškinti.

Astronomai, naudodami Jungtinės Karalystės infraraudonųjų spindulių teleskopą Havajuose atrado keturias žvaigždžių poras. Visos jos sudaro dvinares sistemas, kuriose dvi žvaigždės aplink viena kitą apskrieja per mažiau nei keturias valandas. Iki šiol mokslininkai manė, kad tokie žvaigždžių dvynių deriniai negali egzistuoti, rašo SPACE.com.

Mūsų Saulė neskrieja aplink kitą žvaigždę, tačiau maždaug pusė Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių priklauso dvinarėms sistemoms. Šios dvinarės žvaigždės susiformavo arti viena kitos ir skriejo viena aplink kitą nuo gimimo, teigė tyrėjai.

Iki šiol manyta, kad jei žvaigždė susiformavo per arti kitos, abi jos netrukus susilies į vieną, didesnę žvaigždę. Šią teoriją, atrodo, patvirtino stebėjimai, atlikti per pastaruosius tris dešimtmečius. Jie atskleidė, kad dvinarės sistemos paplitę, tačiau nė vienos poros orbitinis periodas nėra trumpesnis kaip penkios valandos, teigia tyrėjai.

Naujame tyrime astronomų komanda penkerius metus stebėjo šimtų tūkstančių žvaigždžių ryškumą beveik infraraudonoje šviesoje ir aptiko keletą dvinarių žvaigždžių sistemų su stebėtinai trumpomis orbitomis.

Astronomai dėmesį sutelkė į raudonąsias nykštukes. Šios žvaigždės yra iki dešimt kartų mažesnės ir tūkstantį kartų blyškesnės nei Saulė. Nors raudonosios nykštukės yra labiausiai paplitusi žvaigždžių rūšis Paukščių Take, astronominėse apžvalgose jų dažnai nematyti, nes regimojoje šviesoje jos per blyškios.

„Visiškai mūsų nuostabai, aptikome keletą raudonųjų nykštukių dvinarių sistemų, kurių orbitiniai periodai daug trumpesni nei 5 val. periodas, būdingas į Saulę panašioms žvaigždės. Iki šiol manėme, kad tai neįmanoma. Tai reiškia, kad tems permąstyti, kaip šios artimos dvinarės sistemos susiformuoja ir evoliucionuoja“, – teigė tyrimo vadovas Basas Nefsas iš Leideno observatorijos Nyderlanduose.

Savo gyvavimo pradžioje žvaigždės traukiasi, o tai reiškia, kad šių glaudžiose dvinarėse sistemose esančių žvaigždžių orbitos taip pat turėjo susitraukti, teigia tyrėjai. Priešingu atveju žvaigždės būtų sąveikavusios nuo pat pradžių ir greičiausiai susiliejusios.

Tačiau kaip šių žvaigždžių orbitos susitraukė taip smarkiai, vis dar lieka paslaptis. Anot naujojo tyrimo, vienas galimas paaiškinimas – vėsios žvaigždės dvinarėse sistemose yra aktyvesnės ir intensyvesnės nei anksčiau manyta.

Vėsioms žvaigždėms kompanionėms spirališkai judant viena kitos link, jų magnetinio lauko linijos gali susivyti ir deformuotis. Šis galingas magnetinis aktyvumas gali padėti sulėtinti besisukančias žvaigždes, leidžiant joms priartėti prie viena kitos, aiškino mokslininkai.

„Aktyvi šių žvaigždžių prigimtis ir jų galingi magnetiniai laukai turi didžiulės įtakos aplinkai aplink raudonąsias nykštukes mūsų galaktikoje“, – teigė tyrimo bendraautorius Davidas Pinfieldas iš Herdfordširo universiteto Anglijoje.

Tyrimas skelbiamas leidinyje „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...