captcha

Jūsų klausimas priimtas

Egipte pirmą sykį rasta Žemėn įsirėžusios kometos branduolio liekana

Mokslininkų iš Pietų Afrikos Respublikos grupė skelbia pirmą kartą radusi į Žemę atsitrenkusios kometos liekanas, informuoja „LiveScience.com“. Atlikę seriją tyrimų, mokslininkai priėjo išvadą, kad prieš kelerius metus Egipto dykumose rastas mįslingas juodas akmuo yra kometos branduolio fragmentas. Tokių iki šiol Žemėje nėra pavykę aptikti.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Mokslininkų iš Pietų Afrikos Respublikos grupė skelbia pirmą kartą radusi į Žemę atsitrenkusios kometos liekanas, informuoja „LiveScience.com“. Atlikę seriją tyrimų, mokslininkai priėjo išvadą, kad prieš kelerius metus Egipto dykumose rastas mįslingas juodas akmuo yra kometos branduolio fragmentas. Tokių iki šiol Žemėje nėra pavykę aptikti.

„Kai eliminuoji visas kitas galimybes ir supranti, ką iš tikrųjų atradai, apima ta tikroji mokslininko-atradėjo euforija“, – neslepia tyrimo autorius, Johanesburgo universiteto (Pietų Afrikos Respublika) mokslininkas Janas Kramersas.

Akmenyje, kuris garsios senovės matematikės, astronomės ir filosofės iš Aleksandrijos garbei pavadintas Hipatija (Hypatia), rasta ir deimantų.

„Deimantai susidaro iš anglies medžiagų, – primena J. Kramersas. – Įprastai jie formuojasi Žemės gelmėse, kur milžiniškas slėgis, tačiau didelio slėgio terpė gali susidaryti ir didžiulio smūgio metu. Dalis kometos rėžėsi į Žemę, smūgio metu susidaręs slėgis suformavo deimantus.“

Kometa į mūsų planetą rėžėsi prieš maždaug 28 mln. metų. Ji sprogo ore virš teritorijos, dabar priklausančios Egiptui. Sprogimo būta tokio galingo, kad ant žemės buvęs smėlis įkaito iki +2000°C ir 6 000 kvadratinių kilometrų plote suformavo aibę geltono silicio dioksido (arba tiesiog kvarco) fragmentų. Vienas toks kvarco gabalėlis rastas net ir sagėje, kuri priklausė garsiam Senovės Egipot faraonui Tutanchamonui.

Nekyla abejonių, kad kometos Žemę bombardavo ne sykį ir ne du. Tačiau iki momento, kai buvo nustatyta tikroji Hipatijos akmens kilmė, tyrėjai buvo radę tik kometų dulkių aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose ir anglingų kometinės kilmės dulkių Antarktidos lede. Jokio stambesnio kometų fragmento iki šiol rasti nebuvo pavykę.

Kometos – medžiagos, iš kurios prieš 4,5 mlrd. metų susiformavo Saulės sistema, liekanos.

„NASA ir ESA išleido milijardus dolerių, kad surinktų ir Žemėn pargabentų bent keletą kometų medžiagos mikrogramų, o dabar mes turime štai tokį neįtikėtiną kometos gabalą, kuris leidžia tyrinėti šiuos dangaus kūnus pro visiškai kitokią prizmę ir nesišvaistant milijardais“, – pabrėžia J. Kramersas.

Tyrimo rezultatai bus publikuoti artimiausiame žurnalo „Earth and Planetary Science Letters“ numeryje.

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...