captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkė: žmonės tampa alergiški, jei per daug nutolsta nuo gamtos

Šiuo metu kai kuriose Europos šalyse net 4 iš 10 žmonių yra alergiški, nors dar 20 amžiaus pradžioje alergija sirgo vos 1 proc. Europos gyventojų. Šiaulių universiteto profesorė Ingrida Šaulienė kasmet prasidėjus augalų žydėjimo sezonui ore pasklidusias žiedadulkes medžioja specialiomis gaudyklėmis.
Mokslininkė I. Šaulienė Londono Longleat safari parke. Asmeninio archyvo nuotr.
Mokslininkė I. Šaulienė Londono Longleat safari parke. Asmeninio archyvo nuotr.

Šiuo metu kai kuriose Europos šalyse net 4 iš 10 žmonių yra alergiški, nors dar 20 amžiaus pradžioje alergija sirgo vos 1 proc. Europos gyventojų. Šiaulių universiteto profesorė Ingrida Šaulienė kasmet prasidėjus augalų žydėjimo sezonui ore pasklidusias žiedadulkes medžioja specialiomis gaudyklėmis.

Ištyrusi žiedadulkių mėginius, naujienomis ji pasidalina su visuomene. „Tyrėjų nakties“ organizatoriai interviu su profesore parengė artėjant rugsėjo 27 dieną vyksiančiam renginiui, kurio metu be kitų renginių Šiaulių universitete lauks praktiniai užsiėmimai ir pažintis su oro gaudymo meno subtilybės.

- Profesore, ar jūsų ir jūsų kolegų kasdienė veikla – gaudyti orą?

- Mes pavojingai pradedame pokalbį, nes nemaža dalis žmonių mano, kad mokslininkų veikla mažai svarbi, o jei jie dar ir gaudo orą. Kita vertus, turiu prisipažinti, kad aerobiologijoje oro „gaudymas“ yra neišvengiamas. Nors ši mokslo sritis nėra nauja, Lietuvoje oro žiedadulkes nuosekliai tyrinėjame dar tik 10 metų.

Žiedadulkes galima tirti iš įvairių pozicijų – pradedant tuo, kad jos yra medaus sudėtinė dalis, baigiant tuo, kad jos pasitarnauja geologams, nes išlieka milijonus metų nesuirusios. Mes tyrinėjame ore sklandančias žiedadulkes – specialiomis oro gaudyklėmis įsiurbiame tiek oro su visomis jame esančiomis dalelėmis, kiek įkvėptų žmogus, tuomet skaičiuojame jame esančias žiedadulkes ir skirstome jas pagal rūšį. Tokio paties tipo gaudyklės kaip ir Lietuvoje yra daugelyje pasaulio miestų – nuo Europos iki JAV.

Šis duomenų rinkimas ir jų analizė ateityje pasitarnaus klimato stebėsenai, na o šiandien vis daugiau žmonių aktualus alergijų klausimas. Kartu su viso pasaulio mokslininkais stebime, kaip keliauja žiedadulkės, ir įvedame duomenis į specializuotą duomenų bazę, kurios pagrindu veikia žiedadulkių dienoraštis. Jame alergijos kamuojami žmonės gali palyginti savo sveikatos būklę su tuo, kas vyko tą dieną ore.

- Kam gali būti naudingas toks žiedadulkių dienoraštis?

- Nepasidalinti surinktais duomenimis su žmonėmis būtų nusikaltimas. Kartu su 25 šalių komandomis vedame žiedadulkių dienoraštį ir esame sutarę, kad visus iš oro stebėsenos gautus duomenis pirmiausia įvedame ten, o vėliau jau dirbame su jais savo tyrimų tikslais.

Tarkime, jaučiantys alergijos požymius šiandien gali imtis pildyti žiedadulkių dienoraštį (www.pollen.lt), kur savarankiškai ir nemokamai nusistatys, ar ir kokios žiedadulkės veikia jo sveikatą. Svarbu tai, kad paslauga teikiama nepriklausomai nuo to, kurioje Europos šalyje esate. Tikimės, kad ši stebėsena padės ir gydytojams tiriant alergiškus pacientus, tiek patiems pacientams, kurie gali atrasti, kad jų nosis varva visai ne nuo žiedadulkių.

- Palietėte alergijos klausimą. Ar čiaudulys ir niežtinčios akys – tik pavasario pranašės?

Žiedadulkės keliauja aukštuosiuose atmosferos sluoksniuose ir priklausomai nuo oro sąlygų, pavyzdžiui, drėgnu oru, jų nukeliauja mažiau, o esant sausiems orams jų gali atkeliauti daugiau. Kas įdomiausia – iki mūsų atkeliauja žiedadulkės net iš Ispanijos, Vengrijos ar Prancūzijos.

Kad alergijos gali kamuoti tik pavasarį – netiesa. Šiuo metu Pietų Europoje žydi ambrozija, tai labai į lietuvišką kietį panašus augalas, kuris į orą paleidžia itin daug žiedadulkių – net iki kelių milijardų žiedadulkių. Tuo tarpu alerginę reakciją gali sukelti vos 5 šio augalo žiedadulkės. Ir nors tai Lietuvai nebūdingas augalas, jo žiedadulkės atkeliauja ir iki mūsų šalies, tad alergija gali pasireikšti ir dabar.

- Kas, jūsų manymu, labiausiai prisideda, kad vis daugėja alergiškų žmonių? Galbūt ieškote būdų, kaip gydyti alergijas?

Yra dvi teorijos: arba viskas nuo genų, arba nuo aplinkos. Manyčiau, kad aplinka, tiksliau tai, kaip mes joje gyvename ir auginame savo vaikus, nemažai nulemia alergiškų žmonių skaičiaus didėjimą. Naudojame per daug chemikalų, per daug viską plauname ir dezinfekuojame, izoliuojame vaikus nuo bet kokio sąlyčio su gamta. Taip organizmai tampa nebe tokie atsparūs viskam, kas mus supa. Vien faktas, kad kaimuose žiedadulkėms alergiškų žmonių yra gerokai mažiau nei miestuose, pateikia pakankamai aiškius atsakymus.

Žinoma, nereikia pulti į kraštutinumus, bet draugiškesnis buvimas su aplinka, išvykimas į gamtą ir saikingesnis kiekvieno dalyko valymas galėtų padėti. Juk žiedadulkės gyvena Žemėje ilgiau nei žmogus, tad turime išmokti sugyventi kartu ir pernelyg nevengti gamtos.

Antra vertus, paveldimumo klausimas taip pat aktualus, todėl su kolegomis, panaudodami Lietuvos mokslo tarybos skirtą finansavimą, bandysime nustatyti, kurie genai organizme yra atsakingi už tą žiedadulkių sukeliamą jautrumą. Atradę šiuos genus galėsime prisidėti prie tikslesnių vaistų kūrimo. Tai Lietuvoje daryti tik pradedame, žinoma, pasinaudosime kitų mokslininkų sukaupta patirtimi. Tikime, kad šie tyrimai bus itin naudingi ateityje.

- Ką veikiate už laboratorijos ribų? Ar turite profesinių „ligų“ ir stebite aplinką kitomis akimis, nei kiekvienas iš mūsų?

Man labai patinka tai, ką veikiu, ir laisvalaikio neturiu itin daug. Tačiau, žinoma, atsitinka taip, kad laisvalaikis perauga į darbą, o darbas – į laisvalaikį. Tarkime, žiedadulkių dienoraštis – tai mūsų visų laisvalaikiu sukurtas projektas. Bet neneigiu, kad nuolat stebiu gamtą, po darbo vedžiodama šunį kasdien tyrinėju aplinką, ilsiuosi matydama gražiai tvarkomas sodybas.

Atostogų metu lankydama įžymias vietas Lietuvoje ar užsienyje ypač mėgstu nuvykti į kokį nors parką ar saugomą gamtinę teritoriją, dažnai, užuot ėjusi į muziejų stebiu, kaip sutvarkyta aplinka, kas pasodinta ar kokios gėlės žydi. Esu atradusi savo mylimą darbą, tad ir poilsiaudama neketinu toli nuo jo bėgti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...