captcha

Jūsų klausimas priimtas

Banginių ausys – viena iš nešvariausių vandenyno vietų

Kaip dažnai banginiai valosi ausis. Taip, teisingai – niekada. Taigi, metams bėgant jų, kaip ir kitų žinduolių, ausyse kaupiasi vaškas. O pirmadienį publikuoto mokslinio tyrimo rezultatai rodo, kad vaško strypuose, užpildančiuose banginių ausis, yra rekordinis vandenyno cheminių teršalų kiekis.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Kaip dažnai banginiai valosi ausis. Taip, teisingai – niekada. Taigi, metams bėgant jų, kaip ir kitų žinduolių, ausyse kaupiasi vaškas. O pirmadienį publikuoto mokslinio tyrimo rezultatai rodo, kad vaško strypuose, užpildančiuose banginių ausis, yra rekordinis vandenyno cheminių teršalų kiekis.

Mokslininkai ištyrė vašką, surastą 2007 metais į Kalifornijos (JAV) pakrantę išmesto negyvo mėlynojo banginio kūne. Santa Barbaros Gamtos istorijos muziejaus mokslininkai iš negyvo banginio kaukolės išėmė ir išsaugojo apie 30 centimetrų ilgio vaško strypą, rašo npr.org.

„Jo išvaizda gana nepatraukli. Jis atrodo šiek tiek panašiai į žvakę, kuri buvo gerokai aplamdyta. Ausies kamštis yra vaškingas ir su skaidulomis. Bet jis gana kietas – gerokai tvirtesnis ir stabilesnis, nei būtų galima pamanyti“, – sakė tyrime dalyvavęs Baylor universiteto mokslininkas Sascha Usenko.

„Vaško strype yra ir šviesesnių, ir tamsesnių sluoksnių – kiekvienas jų atitinka šešis banginio gyvenimo mėnesius. Istoriškai pagal šiuos sluoksnius buvo vertinama banginio gyvenimo trukmė – tai yra labai panašu į medžio rievių skaičiavimą“, – pasakojo mokslininkas.

Tačiau jo ir kolegų tikslas buvo ne žuvusio banginio amžiaus nustatymas. Mokslinkui kur kas įdomiau buvo nustatyti kaip banginius veikia tokie cheminiai junginiai, kaip DDT, medžiagų degumą mažinantys chemikalai ir panašiai. Šios medžiagos kaupiasi riebaliniuose audiniuose – pavyzdžiui, banginio taukuose. Neretai mokslininkai pagal banginio taukų sudėtį sprendžia, kuo šie vandens žinduoliai maitinasi.

Tačiau, pasak S. Usenko, taukų analizė turi savų apribojimų.

„Pagal juos galima nustatyti tik tai, kad tam tikras gyvūnas yra turėjęs kontaktą su aptiktais teršalais. Taukai neparodytų, kada šis kontaktas įvyko“, – sakė mokslininkas.

Todėl jam kilo mintis – o kodėl gi tyrimui nepanaudojus ausų vaško, kuris taip pat yra riebus ir jame kaupiasi nuodingi chemikalai.

Kiekvienas vaško sluoksnis atitinka šešis gyvenimo mėnesius, taigi, S. Usenko vaško strypą tirdamas pasluoksniui galėjo nustatyti, kada tiksliai gyvūnui teko susidurti su kokiu nors cheminiu junginiu.

Jam ir kolegoms pavyko nustatyti, kad per gyvenimą banginio aplinkoje būta labai daug nerimą keliančių teršalų.

Mokslininko teigimu, DDT kiekis ausis vaške jį nemaloniai nustebino.

„Praėjo daugiau nei 30 metų nuo to laiko, kai liovėmės naudoti DDT. Bet atradimas, kad jo vis dar gali būti tokiomis koncentracijomis – tai yra vienas iš dominuojančių mūsų aptiktų teršalų – labai nustebino“, – sakė S. Usenko.

Jis su kolegomis taip pat nustatė, kad „pirmaisiais, ankstyvaisiais gyvenimo metais įvyko reikšminga kontakto su chemikalais dalis“ – tuo metu gyvūnas turėjo būti vis dar prižiūrimas savo motinos ir buvo itin lengvai pažeidžiamas. Mokslininkai mano, kad chemikalai žuvusio banginio organizmą pasiekė per motinos pieną.

Tačiau šie tyrimai mokslininkams neparodė, kaip stipriai jie paveikė jauno mėlynojo banginio raidą. Mat ištirtas buvo tik vienas gyvūnas, o vien iš ausų vaško neįmanoma atsakyti, ar chemikalai buvo žalingi.

Vaške mokslininkai taip pat nustatė ir streso hormonų svyravimus per banginio gyvenimą. Ateityje lyginant cheminės taršos ir streso hormonų lygius mokslininkai galės daugiau sužinoti, kaip stipriai teršalai kenkia jūros žinduoliams.

Mokslininkų darbas publikuotas leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...