captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tyrimas: stresas turi ypatingą poveikį vėžio vystymuisi

Naujausio tyrimo duomenimis, stresas skatina vėžio vystymąsi – „įjungiamas“ genas, leidžiantis ligai plisti.
Lauris Viksne (BFL) nuotr.
Lauris Viksne (BFL) nuotr.

Naujausio tyrimo duomenimis, stresas skatina vėžio vystymąsi – „įjungiamas“ genas, leidžiantis ligai plisti.

Šis netikėtas atradimas galėtų paskatinti sukurti baltymus veikiančius vaistus, kurie galėtų sustabdyti auglių plitimą į kitus organus bei atitolintų mirtį, praneša dailymail.co.uk.

Stresas ilgą laiką buvo siejamas su daugeliu vėžio formų, įskaitant krūties ir prostatos vėžį, tačiau tikrosios to priežastys iki šiol buvo nežinomos.

Dabar JAV Ohajo valstijos universiteto mokslininkų komanda pranešė, kad reaguodamas į stresą, organizmas ląstelėse „įjungia“ vadinamąjį ATF3 geną. Paprastai jis priverčia normalias gėrybines ląsteles susinaikinti, jeigu jos nusprendžia esančios negrįžtamai pažeistos. Tačiau vėžinių ląstelių ATF3 genas kažkaip priverčia auglio vietoje esančias imuninės sistemos ląsteles veikti padrikai ir nurodo vėžiui „atsarginį išėjimą“ į kitas organizmo vietas.

Profesorė Tsonwin Hai teigia: „Jeigu jūsų organizmas nepadeda vėžinėms ląstelėms, jos toliau plisti negali. Tad, iš tikrųjų, likusios kūno ląstelės padeda vėžinėms ląstelėms judėti bei pradėti veiklą kitose vietose. Viena jungiančių temų čia – stresas“.

Iš pradžių atlikus tyrimą su trim šimtais krūties vėžiu sergančių pacienčių buvo nustatyta, kad ATF3 genas imuninės sistemos ląstelėse pablogina rezultatus. Vėliau atlikus eksperimentus su pelėmis paaiškėjo, kad nesant šio geno krūties auglys į plaučius plinta lėčiau, nei aktyvavus minėtą geną.

„Vėžio ląstelės visada buvo tokios pačios, tik skirtinguose organizmuose. Pirminiai augliai buvo panašaus dydžio, tačiau tik ten, kur buvo streso genu vadinamas ATF3, vėžio ląstelės veiksmingai metastazavo“, – aiškina profesorė R. Hai.

„Jeigu organizmas yra puikioje pusiausvyroje, didelių problemų nekyla. Kai organizmas patiria stresą, įvyksta pokyčiai imuninėje sistemoje. Imuninė sistema yra dviašmenis kardas“, – aiškina ekspertė.

Apskritai, kai pirmą kartą atsiranda vėžinės ląstelės, imuninė sistema atpažįsta jas kaip svetimas ir įvairios imuninės ląstelės keliauja į pažeistą vietą kovoti su įsibrovėlėmis.

Žurnale „Journal of Clinical Investigation“ paskelbti rezultatai pateikia svarbių įžvalgų apie tai, kaip auglio ląstelės naudoja savo gebėjimą signalizuoti, besistengdamos įtikinti likusį organizmą padėti išlikti vėžiui bei plisti jam į kitus organus.

Nors minėtas tyrimas perša mintį, kad ATF3 geno poveikį stabdantys vaistai galėtų sumažinti metastazių riziką, tačiau profesorė T. Hai pažymi, jog mokslininkai iki galo nesupranta galimų bendrų rezultatų.

„Šį geną turime ne šiaip sau. Tai genas, padedantis mums prisitaikyti prie pasikeitimų. Tad iškyla klausimas, kaip ir kada nusitaikyti į ATF3“, – reziumuoja ekspertė.

Stebėkite, ką valgote: kalorijų ribojimas didina galimybę įveikti vėžį

Kitas naujas su pelėmis atliktas tyrimas nustatė, jog kalorijų ribojimas tam tikrą laiko tarpą, derinamas su tikslingomis vėžio terapijomis, didina sėkmingo vėžio įveikimo tikimybę.

Žurnale „Blood“ rašoma, kad kai mes valgome, organizmas, pasisavindamas maistą, gamina energiją bei padeda gaminti proteinus. Jeigu suvalgome mažiau, sumažėja organizmo ląstelių gaunamų maistinių medžiagų kiekis, dėl to sulėtėja medžiagų apykaitos procesai ir apribojamos tam tikrų proteinų – tarp jų ir proteino, siejamo su keliais vėžio tipais – veikimas.

Mokslų daktaras Jeanas Ehrlandas Ricci iš Prancūzijos sveikatos ir medicinos tyrimų instituto Nicoje teigia: „Ryšio tarp medžiagų apykaitos ir natūralių organizmo vėžio slopintojų bei aktyvintojų supratimas galbūt mums padės pagerinti gydymo veiksmingumą bei padidinti tam tikromis vėžio formomis sergančių pacientų išgijimo tikimybę“.

Nors reikia atlikti daugiau klinikinių tyrimų, manoma, kad daug žadantys rezultatai tiks ir žmonių atveju.

„Toliau mes norime ištirti, kuris sumažinto kaloringumo mitybos komponentas – riebalai, cukrūs ar kitos maisto sudedamosios dalys – prisidėjo prie limfomos ląstelių pagerėjusio pasidavimo gydymui“, – aiškina J. E. Ricci.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...