captcha

Jūsų klausimas priimtas

CERN fizikos laboratorijoje – neįprastas mokslininkų ir šokėjų tandemas

Ką didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos CERN bibliotekoje (toje pačioje, kur neseniai buvo atrastas Higgso bozonas – subatominė dalelė, kuri kitoms dalelėms suteikia masę) veikia šokėjai?    
Maximillieno Brice'o (CERN) nuotr.
Maximillieno Brice'o (CERN) nuotr.

Ką didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos CERN bibliotekoje (toje pačioje, kur neseniai buvo atrastas Higgso bozonas – subatominė dalelė, kuri kitoms dalelėms suteikia masę) veikia šokėjai?

Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijoje išsidėsčiusios CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos) laboratorijos bibliotekoje jau kurį laiką galima aptikti ne tik kvantinės fizikos šaknis kremtančius mokslininkus, bet ir lėtai ir lanksčiai judančius šokio meno atstovus, ramiai ir elegantiškai užsliuogiančius ant knygų lentynos, tada pakimbančius ir sustingstančius, įsikabinančius ir praneriančius pro lentynų ertmę ir savo kūnu suformuojančius grakščią arką. Arba susiraitančius po kėde, ant kurios sėdi nieko neįtariantis fizikas, arba išsitiesiančius ant stalo ir supanašėjančius su sunkiomis ant jo padėtomis knygų apie kvantinę teoriją krūvomis.

Tai – „Strangels“ (galima įžvelgti tam tikrą žodžių žaismą: angliškai „strange“ – keistas, „angels“ – angelai). Iš Ženevos kilusio choreografo Gilles Jobin tris mėnesius truksiantis projektas specialiai CERN‘ui, dar liepos pradžioje sudrebinusiam pasaulį neįtikėtinu Higgso bozono dalelės atradimu, rašo guardian.co.uk.

„Kai pirmą kartą čia atėjau, nieko nenutuokiau apie fiziką apskritai, o dar mažiau apie kvantinę fiziką. Prireikė kone mėnesio, kad nors šiek tiek susigaudyčiau, kas čia vyksta. Dažnai tai, ką sužinau, mane labai stebina. Pavyzdžiui, kad ir faktas, jog statinė elektra yra stipresnė už traukos jėgą“, – pasakoja G. Jobin.

„Strangels“ projekto šokėjų idėja – įsitvirtinti nedidelėse, nykiose bibliotekos erdvėse ir jose judėti taip palaipsniui ir tykiai, kad susilietų su erdve ir taptų beveik nematomi. Jų tikslas savo judesiais išreikšti jausmą, kaip laikas tarp šių sienų rodosi stovi  vietoje.

„Nenorėjau trukdyti ir blaškyti mokslininkų, tačiau reikėjo pasakojimo, naratyvo, ko nors, kas pagrįstų mūsų buvimą. Šovė mintis apie „Strangels“ – keistus angelus, esančius pakeliui iš vienos dimensijos į kitą ir užsukančius į biblioteką pailsėti“, – dėstė kūrėjas.

Dauguma mokslininkų bibliotekoje šmirinėjančių atlikėjų kasdieniais rūbais nė nepastebi, kiti užmeta akį ir toliau neria į savo skaitinius, dar kiti sako besižavintys čia pat atliekamu pasirodymu.

G. Jobin projektas – Ariane Koek diegiamos programos „Collide@Cern“ dalis. Ši moteris – meno vystymo CERN organizacijoje vadovė. Jos teigimu, menininkai ir mokslininkai – puikūs partneriai. Anot jos, šiuose koridoriuose galima sutikti vienus didžiausių šių dienų mąstytojų – teoretikus, kurie mąsto nestandartiškai, drąsiai, peržengia laiko paradigmos ribas, daužo įprasto matymo ir mąstymo sienas. Kaip pastebi moteris, artistai daro lygiai tą patį – jie kuria naujus dalykus, naujas idėjas.

„Šias dvi žmonių grupes sujungus kartu gauname labai įdomų rezultatą“, – įsitikinusi A. Koek.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...