captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas lemia priklausomybę nuo kavos?

Praėjus 24 valandoms nuo narkotiko suvartojimo pradedami justi abstinencijos simptomai. Iš pradžių – nestiprūs: pastebite, kad protas apsiblausęs, sunku susikaupti. Raumenys pavargę, nors nieko sunkaus nedirbote ir nesportavote, be to, įtariate, kad esate irzlesnis nei įprastai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Praėjus 24 valandoms nuo narkotiko suvartojimo pradedami justi abstinencijos simptomai. Iš pradžių – nestiprūs: pastebite, kad protas apsiblausęs, sunku susikaupti. Raumenys pavargę, nors nieko sunkaus nedirbote ir nesportavote, be to, įtariate, kad esate irzlesnis nei įprastai.

Po keik laiko prasideda sunkiai pakenčiamas galvos skausmas, trukdantis susikaupti bet kokiai užduočiai. Galų gale visas kūnas pradeda protestuoti dėl to, kad negavo eilinės narkotiko dozės – gali netgi kamuoti bukas raumenų skausmas, pykinimas, gripą primenantys simptomai.

Manote, kalba apie heroiną, tabaką ar alkoholį? Nieko panašaus. Taip būna bandant atsisakyti kofeino – medžiagos, kuri yra tokia populiari (JAV Maisto ir vaistų asociacijos duomenimis, ją vartoja 80 proc. suaugusių amerikiečių) ir tokia įprasta (atvirai vartojama ir darbo vietoje, ir automobilyje), kad neretai netgi pamirštame, jog tai yra psichostimuliacinis narkotikas. Pats populiariausias pasaulyje.

Kaip ir daugelis kitų narkotikų, kofeinas sukelia cheminę priklausomybę – šį faktą mokslininkai pripažino dar 1994 metais. Praėjusių metų gegužę, publikavus naują JAV psichiatrų bibliją – „Psichinių ligų diagnostikos ir statistikos žinyną“ – kofeino abstinencija galų gale buvo įrašyta kaip psichinis sutrikimas, nors apie tokios abstinencijos simptomus puikia žino visi kavos mėgėjai, pabandę bent parą ar dvi pagyventi be savo mėgstamo gėrimo.

Tai kodėl gi kofeinas su kelia priklausomybę? Priežastis yra šio junginio molekulių poveikis žmogaus smegenims, sukeliantis budrumo jausmą, kurio taip siekia kavos mėgėjai, rašo smithsonianmag.com.

Netrukus po kavos išgėrimo (ar produkto su kofeinu suvalgymo/išgėrimo) kofeinas absorbuojamas plonajame žarnyne ir patenka į kraujotaką. Šiam junginiui būdingas tirpumas ir poliniuose tirpikliuose (pvz., vandenyje), ir nepoliniuose (riebaluose, kurie sudaro mūsų ląstelių sieneles), todėl jis nesunkiai kerta kraujo-smegenų barjerą ir patenka tiesiai į smegenis.

Struktūriniu požiūriu kofeinas yra panašus į adenozino molekulę, kurios mūsų smegenyse yra gana gausu – tai yra daugelio viduląstelinių procesų, taip pat ir kvėpavimo, šalutinis produktas. Kofeinas ir adenozinas yra tokie panašūs, kad kofeinas kuo puikiausiai jungiasi prie smegenyse esančių adenozino receptorių. Bet nesugeba nuo tų receptorių atsijungti ir neatlieka tuos receptorius „įjungiančios“ adenozino funkcijos, kitaip tariant, juos blokuoja. Įprastai prie šių receptorių besijungdamas adenozinas per kurį laiką sukelia nuovargio jausmą.

Kai kofeino molekulės šiuos receptorius blokuoja, jos iš esmės apsaugo smegenis nuo varginančio adenozino poveikio ir kelioms valandoms suteikia budrumo, energingumo pojūtį. Be to, natūralios smegenis stimuliuojančios medžiagos (tokios, kaip dopaminas) užblokavus adenozino receptorius veikia efektyviau, o visas adenozino perteklius, pasklidęs po smegenis ir nerandantis laisvų receptorių, prie kurių galėtų jungtis, paskatina antinksčių liaukas išskirti dar vieną stimuliuojantį junginį – adrenaliną.

Kitaip tariant, jeigu vertintume formaliai, kofeinas pats savaime nėra stimuliantas, o stimuliavimo palengvintojas, suteikiantis galimybę natūralioms stimuliuojančioms medžiagoms atlikti savo darbą, teigia knygos „Buzzed: the Science and Lore of Caffeine and Alcohol“ autorius Stephenas R. Braunas. Pasak jo, kofeino patekimas į kraujotaką prilygsta „medinės kaladės pakišimui po pagrindiniu smegenų stabdžio pedalu“. Ši „kaladė“ savo vietoje laikosi 4–6 valandas, priklausomai nuo žmogaus amžiaus, kūno masės ir kitų veiksnių.

Žmonių, kurie kofeiną vartoja kasdien (kavos, arbatos, kolos ar energetinių gėrimų pavidalu), smegenų cheminės ir fizinės charakteristikos ilgainiui pasikeičia. Pats pastebimiausias pokytis – kad smegenų ląstelėse prigaminama daugiau adenozino receptorių, mat nuolat kofeino atakuojamos smegenys stengiasi išlaikyti pusiausvyrą ir prigaminti daugiau vietų, kur galėtų jungtis adenozinas. Esama tyrimų, kurie nurodo, jog ilgalaikis kavos vartojimas sumažina stimuliuojančio norepinefrino receptorių kiekį smegenų ląstelėse. Tai paaiškina, dėl ko dienos be kavos praleisti negalintys žmonės ilgainiui įgyja toleranciją – jie turi daugiau adenozino receptorių, kuriems užblokuoti taip, kad poveikis būtų pakankamas, reikia daugiau kavos.

Tai taip pat paaiškina, dėl ko staigus ir visiškas kavos atsisakymas gali sukelti daugybę abstinencijos simptomų. Ją lemiantys cheminiai procesai yra sudėtingi ir ne iki galo ištyrinėti, bet jų principas yra toks: smegenys įpratintos veikti esant tam tikroms sąlygoms (esant dirbtinai padidintam adenozino receptorių ir sumažintam norepinefrino receptorių kiekiams) normaliai funkcionuoja tik po reguliaraus kofeino suvartojimo. Nutraukus kofeino vartojimą pakitusi smegenų chemija sukelia įvairiausius nemalonius simptomus, taip pat ir tą baisųjį galvos skausmą dėl kavos trūkumo.

Gera naujiena yra ta, kad, lyginant su kitais narkotikais, kofeino abstinencija yra gana trumpa. Norint kofeino atsikratyti reikia iškentėti vos 7–12 dienų su nemaloniais simptomais. Per tą laiką smegenyse, reaguojant į staigų kofeino išnykimą, adenozino receptorių kiekis sumažėja iki natūralaus lygio. Taigi jeigu vieną ar dvi savaites sugebėsite atsispirti kavos puodelio traukai, tuomet priklausomybės nuo kavos galėsite atsikratyti visiškai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...