captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkai atskleidė, kaip glaudžiai Žemėje esame susiję vieni su kitais

Naujas mokslininko Peterio Ralpho ir jo kolegos Grahamo Coopo tyrimas atskleidė, kad kiekvienas Žemės gyventojas yra susijęs su visais likusiaisiais. Aiškėja, kad genetiškai mes visi esame panašesni, nei buvo manyta anksčiau. Apie tai rašo Phys.org.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Naujas mokslininko Peterio Ralpho ir jo kolegos Grahamo Coopo tyrimas atskleidė, kad kiekvienas Žemės gyventojas yra susijęs su visais likusiaisiais. Aiškėja, kad genetiškai mes visi esame panašesni, nei buvo manyta anksčiau. Apie tai rašo Phys.org.

Paskutinis minėto mokslininko tyrimas rėmėsi DNR įrodymais, kurie atskleidė matematinę teoriją, kad Žemėje visi yra vieni su kitais susiję tolimais giminystės ryšiais.

„Faktas, kad kiekvienas turi du tėvus, reiškia ir tai, kad didelis skaičius individo protėvių su kiekviena karta yra padvigubinamas. Remdamiesi matematikos teorija, galime apskaičiuoti, kad prieš dešimtį kartų kiekvienas iš mūsų turėjo po tūkstantį protėvių, o prieš dvidešimt kartų – milijoną, ir t. t. Tačiau kai atsigręžiame į laikotarpį prieš 40 kartų, į Karolio Didžiojo laikus, susiduriame su milijardais protėvių, ir tai problema, nes pasaulyje tiek žmonių negyveno. Tai gali reikšti, kad dauguma protėvių turi būti tas pats asmuo visiems mums.“

Kad būtų aiškiau, P. Ralphas siūlo mintyse nusipiešti šeimos medį.

„Iš pradžių tai atrodytų kaip medis su šakomis, kurių padvigubėja sulig kiekviena karta, tačiau gana greitai šakos pradeda jungtis viena su kita ir primena kažką panašaus į voratinklį, tarsi tolimi giminaičiai susituokia ir pasidalija tolimais seneliais. Tai reiškia, kad nors Vakarų Europoje nesituokiama su savo pusbroliu ar pussesere, dauguma žmonių, to net nežinodami, iš tiesų yra susituokę su savo trisdešimtos eilės pusbroliu ar pussesere“, – paaiškino mokslininkas.

Apie tai, kad mes visi dalijamės bendru protėviu, buvo jau rašyta 1999-aisiais Jeilio universiteto specialisto Josepho Chango. Pasitelkęs matematiką, jis padarė išvadą, kad visi dabartiniai žmonės turėjo bendrų protėvių.

Nuo šios publikacijos pasirodymo, mokslininkai pasitelkė įvairaus DNR bazę ir visa tai palygino.

P. Ralphas ir Gr. Coopas orientavosi į Senovės Europą ir naudojosi turimais populiacijos duomenų pavyzdžiais žmonių, gyvenusių daugiau nei 40-yje Europos gyvenviečių. Tai buvo geografiškai tinkamas genetinių duomenų pasirinkimas.

Pasinaudoję kompiuterine programa, tyrėjai atrado identiškų arba beveik identiškų DNR pavyzdžių ir ištyrė, kas su kuo buvo susijęs giminystės ryšiais.

Jie identifikavo 1,9 milijono bendrų DNR segmentų, kurie įrodė, kad milijonai jų savininkų buvo labai tolimi giminės. Mokslininkai netgi galėjo ištirti, prieš kiek metų gyveno bendras tiriamųjų protėvis.

„Bendro DNR segmento ilgis rodo, kaip artimai ar tolimai yra susiję du žmonės. Vaikų ir tėvų DNR segmentai yra ilgiausi, anūkų ir senelių – perpus trumpesni, proanūkių ir prosenelių – dar perpus trumpesni ir t. t. Taigi kuo tolimesnis protėvis yra, tuo trumpesnė DNR grandinė. Taip mūsų tyrimas įrodė, ką įtarė ir J. Changas – kad visi, kurie gyveno Europoje prieš tūkstančius metų ir kurie turėjo vaikų, yra kiekvieno iš dabartinių gyventojų, turinčių nors kiek europietiškų šaknų, protėviai“, – sako P. Ralphas.

Mokslininkų skaičiavimu, bendrus protėvius visi turėjome maždaug prieš 3000 metų, arba prieš 100 kartų. O, apimant ne tik Europą, bet ir likusį pasaulį, visų mūsų bendri protėviai turėjo gimti maždaug prieš 3400 metų.

Įdomu ir tai, kad daugiau bendrų tolimų giminaičių pagal tyrimą turi Rytų Europos gyventojai, o mažiau – Vakarų Europos.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...