captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV mirė atominę bombą sukurti padėjęs išeivis iš Lietuvos

JAV prieš porą savaičių mirė 99-erių mokslininkas, Prinstono universiteto fizikos profesorius Rubby Sherras, padėjęs kuriant atominę bombą, skelbia „The Philadelphia Inquirer“. Mokslininkas buvo lietuvių emigrantų šeimos atžala. Prinstono universitetas mokslininką vadina „atominio amžiaus architektu“.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

JAV prieš porą savaičių mirė 99-erių mokslininkas, Prinstono universiteto fizikos profesorius Rubby Sherras, padėjęs kuriant atominę bombą, skelbia „The Philadelphia Inquirer“. Mokslininkas buvo lietuvių emigrantų šeimos atžala. Prinstono universitetas mokslininką vadina „atominio amžiaus architektu“.

Bomba, prie kurios kūrimo jis prisidėjo, buvo išbandyta 1945 metais Naujosios Meksikos valstijoje. Netrukus JAV pirmąją atominę bombą karo metu numetė virš Hirosimos, Japonijoje. Tai įvyko 1945 metų rugpjūčio 6 dieną.

„Didžiausias jo indėlis – prietaisas, pastatytas bombos centre, suprojektuotas, kad per plutonio medžiagą sparčiai sklistų branduolinė grandininė reakcija“, – sakė jo žentas Robertas Hessas.

Jo teigimu, R.Sherras buvo bendraišradėjas prietaiso, žinomo kaip „Fuchso-Sherro polonio-berilio neutronų iniciatorius“. Jo kolega, kartu prietaisą išradęs Klausas Fuchsas, 1950 metais britų buvo nuteistas už šnipinėjimą.

Apie atominės bombos kūrimą R.Sherras Prinstono leidiniui buvo sakęs: „Pagalvojau, jog tai didžiausias visų laikų mokslinis eksperimentas – ir jis tikrai buvo didžiausias“. Sprogimą mokslininkas stebėjo tūnodamas bunkeryje.

„Tuomet nuslūgo siaubo jausmas, jog šis daiktas iš tiesų suveikė, palengvėjo, jog neužsidegė atmosfera, nes kai kurie bijojo, kad taip gali įvykti“, – pasakojo mokslininkas.

R.Sherras gimė Naujajame Džersyje, emigrantų iš Lietuvos šeimoje. Baigęs mokyklą, 1934 metais fizikos bakalauro laipsnį įgijo Niujorko universitete, o 1938 metais Prinstone tapo daktaru.

1942 metais jis prisijungė prie Harvardo radiacinės laboratorijos darbuotojų, kur padėjo kuriant orlaivių radarus. Anot dukters Frances Sherr Ross, tėtis pasakojo apie šio įrenginio bandymus skraidant mažu orlaiviu kažkur virš greitkelio Naujoje Anglijoje.

„Ši patirtis jį taip išgąsdino, jog praėjo dešimtmetis kol jis vėl ryžosi skristi“, – pasakojo dukra.

1946 metais lietuvių kilmės mokslininkas tapo Prinstono universiteto fizikos profesoriaus asistentu, o 1955 metais – profesoriumi.

1955-1971 metais jis buvo pagrindinis Atominės energetikos komisijos tyrėjas. Ši komisija rėmė eksperimentinius ir teorinius branduolinės fizikos tyrimus. Anot žento, jis buvo atsakingas už „18 megavoltų ciklotrono darbą“.

Mokslininkas R.Sherras moksliniuose žurnaluose buvo paskelbęs daugiau kaip šimtą mokslinių straipsnių. Jų nenustojo rašęs net ir būdamas 99-erių.

Išbandydamas atominę bombą Naujoje Meksikoje, jis pamėgo muselinę žūklę ir liko aistringu žveju iki pat 1990-ųjų.

R.Sherras ir jo žmona Rita dalyvavo Prinstono liaudies dainų ir atlikėjų sambūryje. Orchidėjas garbiame amžiuje itin pamėgęs mokslininkas turėjo dvi dukteris. Jo žmona mirė 1997 metais.

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...