captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atrastas virusas, 1000 kartų didesnis už gripo virusą

Prancūzijos mokslininkai Chantal Abergel ir Jean-Michelis Claverie aptiko naujo tipo virusą – jis toks milžiniškas, jog iš pradžių buvo manoma, kad tai yra kažkas kita.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Prancūzijos mokslininkai Chantal Abergel ir Jean-Michelis Claverie aptiko naujo tipo virusą – jis toks milžiniškas, jog iš pradžių buvo manoma, kad tai yra kažkas kita.

Stebinantis atradimas, kuris aukštyn kojomis verčia nusistovėjusią nuomonę apie virusų prigimtį – vieną iš esminių juos nusakančių būdvardžių „mažas“ - mokslininkus paskatino suteikti radiniui tinkamą vardą: Pandoravirusas.

„Manome, kad atvėrėme Pandoros skrynią – ne tiek žmonijai, kiek dogmai apie virusus. Gali būti, kad prisilietėme prie alternatyvaus gyvybės medžio“, – sakė tyrimo bendraautoris Dr. J-M. Claverie.

Tyrime, kurį publikavo elitinis mokslo žurnalas „Science“, mokslininkai aiškina, jog pandoravirusas yra toks unikalus, jog užsitarnavo išskyrimo į naują klasę. Visų pirma dėl to, jog naujasis virusas yra bent du kartus didesnis nei didžiausias iki šiol žinotas virusas. O mažesnieji virusai, lyginant su juo, yra tikri nykštukai – pavyzdžiui, gripo sukėlėjo tūris už pandoravirusą mažesnis net 1000 kartų.

Ne mažiau svarbu yra tai, kad pandoraviruse yra net 2556 genai, o tik 7 proc. iš jų yra jau identifikuoti. Tai, mokslininkų teigimu, skatina laikytis pozicijos, jog pandoravirusas atsirado iš visiškai kitos genų linijos, nei kiti virusai.

J-M. Claverie su kolegomis pandoravirusą pirmąkart pastebėjo kapstydamiesi po Las Cruces (Čilė) pakrantės dumblą. Būtent ten 2011 metais tie patys mokslininkai atrado megavirusą – iki šiol jis buvo didžiausias virusas pasaulyje – todėl, natūralu, kilo susidomėjimas, ko dar galima rasti tuose vandenyse.

Vėliau antrą milžinišką pandoraviruso egzempliorių mokslininkai rado kūdroje Melburne (Australija). Čilės atmaina buvo pavadinta Pandoravirus salinus, o Australijos – Pandoravirus dulcis.

Naujasis virusas ne tik išplečia mums žinomų virusų dydžių ribas, bet galbūt suteiks ir naujos informacijos apie tai, kaip šie mažieji sutvėrimai veikia. Tikimasi, kad jie padės užpildyti ir evoliucijos grandinės spragas. Mokslininkų pirmasis susidūrimas su gigantiškais virusais įvyko tik šį dešimtmetį, taigi, žinių apie juos klodai yra dar tik menkai pakapstyti.

Tiesa, toks atradimas nereiškia, kad reikia bėgti į vaistinę ir prašyti kuo didesnio kiekio kaukių kvėpavimo takams prisidengti arba antivirusinių vaistų. Pandoravirusas gyvena tik po vandeniu ir, manoma, nekelia grėsmės žmogaus sveikatai.

„Jis nesukels jokių plintančių ar ūmių ligų, nesukels epidemijos ar ko nors panašaus“, - sakė JAV Nacionalinių sveikatos institutų atstovas Eugene`as Kooninas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...