captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kirminams atauga nukirstos galvos – kartu su prisiminimais

Kai kurie prisiminimai yra nemirtingi. Ir netgi gali būti perkelti į visiškai naujas smegenis. Tai įrodė Tufts universiteto (JAV) mokslininkai, tyrę mažučius, geltonus kirminėlius – blakstienotųjų kirmėlių klasės atstovus (planarium). Šie laboratorijose dažnai studijuojami gyviai mokslininkus domina savo gebėjimu regeneruoti prarastas dalis, tačiau paskutinio tyrimo metu nustatyta savybė apstulbino – pašalinus mažutę, į gyvatės panašią galvą su kaklu, kūnas ne šiaip regeneruoja galvą, bet ir ataugina smegenis, sugebančias itin sparčiai susigrąžinti turėtus įgūdžius.
Wanderingherpetologist.com nuotr.
Wanderingherpetologist.com nuotr.

Kai kurie prisiminimai yra nemirtingi. Ir netgi gali būti perkelti į visiškai naujas smegenis. Tai įrodė Tufts universiteto (JAV) mokslininkai, tyrę mažučius, geltonus kirminėlius – blakstienotųjų kirmėlių klasės atstovus (planarium). Šie laboratorijose dažnai studijuojami gyviai mokslininkus domina savo gebėjimu regeneruoti prarastas dalis, tačiau paskutinio tyrimo metu nustatyta savybė apstulbino – pašalinus mažutę, į gyvatės panašią galvą su kaklu, kūnas ne šiaip regeneruoja galvą, bet ir ataugina smegenis, sugebančias itin sparčiai susigrąžinti turėtus įgūdžius.

Blakstienotųjų kirmėlių atmintį mokslininkai tikrino matuodami, kaip ilgai šiems gyviams trunka maisto pasiekimas kontroliuojamoje aplinkoje. Mažosios kirmėlytės vengia atvirų erdvių ir ryškios šviesos, tačiau jos buvo išmokytos ignoruoti šiuos bauginančius veiksnius, jeigu nori pasimaitinti. Ir net po galvos nukirtimo kirmėlės, kurios jau buvo išmokytos nekreipti dėmesio į šviesą, labai greitai susigrąžindavo gebėjimą įveikti baimę – kur kas greičiau nei kirmėlės, kurios tam nebuvo ruoštos. Tiesa, atmintis grįždavo ne akimirksniu, vos galvai ataugus – kiekvienam kirminui reikėdavo priminti apie ankstesnius įgūdžius. Priminimui pakanka vienos pamokos.

Kodėl taip nutinka – mokslininkai dar nežino. Blakstienotųjų kirmėlių smegenys kontroliuoja jų elgesį, bet mokslininkai mano, kad bent dalis prisiminimų gali būti saugomi kitoje kūno vietoje. O taip pat gali būti, kad kirmėlių tikroji galva modifikuoja nervinę sistemą, kuri vėliau ataugusią galvą „modifikuoja atgal“, t. y., dalyvauja naujų smegenų formavimesi, rašo theverge.com.

Mokslininkų darbą publikavo recenzuojamas leidinys „Journal of Experimental Biology“. Jie teigia, kad vis dar lieka nemažai darbo – reikia išsiaiškinti, kaip tiksliai kirmėlės susigrąžina prisiminimus. Tikimasi, kad ateityje kirmėlių tyrimai padės aiškinantis kaip veikia atmintis ir mokymasis. Galėtų pasirodyti, kad tokie menkučiai gyviai nėra tinkami tokių sudėtingų procesų tyrimui, tačiau jau dabar mokslininkai naudojasi jų „paslaugomis“ tirdami priklausomybės nuo narkotikų ir abstinencijos mechanizmus.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close