captcha

Jūsų klausimas priimtas

Socialiniai tinklai – blogis? O gal geriausia, kas iki šiol sukurta?

Tvirtinti, kad socialiniai tinklai žlugdo visuomenę, yra tas pats, kas sakyti, kad dėl Donaldo Trumpo tvoros yra kaltos plytos, o dėl intrigų, kasmet kylančių šeimyniniuose susibūrimuose per Kalėdas, kalti kalakutai, savo straipsnyje, kuris skelbiamas portale independent.co.uk, rašo britų apžvalgininkas, tinklaraštininkas Emlynas Pearce`as.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Buvęs vienas iš „Facebook“ vadovų Chamathas Palihapitiya yra sakęs, kad socialiniai tinklai trikdo visuomenės veikimą. Straipsnio autorius E. Pearce`as su tokia nuomone nesutinka ir nurodo savo tinklaraštį „Facebooke“ rašantis dvejus metus, o jame raginantis žmones nesureikšminti skirtumų, džiaugtis įvairove ir vertinti vieniems kitus.

Pradžioje į viską žiūrima kritiškai

Socialiniai tinklai, pasak E. Pearce`o, pasidarė tokie visagaliai ir tokie visa apimantys, jog imi ir pamiršti, kad tai dar tik jų klestėjimo pradžia. Kai automobiliai buvo tokio amžiaus, kokio dabar yra socialiniai tinklai, juose nebuvo nieko – nei saugos diržų, nei oro pagalvių, nebuvo nei vairavimo egzaminų, nei alkotesterių. Dabar visiems įprastos saugos priemonės ar dizaino sprendimai anuomet buvo absoliučiai neįsivaizduojamas dalykas.

Pirmasis Jungtinėje Karalystėje po automobilio ratais žuvęs žmogus – Bridget Driscoll. Ją partrenkė automobilis, važiuojantis keturių mylių (apie 6,5 km) per valandą greičiu. Įvykio liudininkų teigimu, ji atrodė visiškai pasimetusi ir tiesiog sustingo priešais atvažiuojančią mašiną.

2017-aisiais mes jau nebepasimetame ir nebesustingstame matydami keturių mylių greičiu riedančius automobilius. Esame pripratę prie to, kas kadaise laikyta naujomis technologijomis. Mirčių skaičius Jungtinės Karalystės keliuose palaipsniui mažėja, nors automobilių juose kasmet vis daugiau. 2016 m. avarijose žuvo 1792 žmonės – mažiau nei penktadalis, palyginti su tuo, kiek jų žuvo 1941-aisiais – net 9169.

Reuters/Scanpix nuotr.

Visos naujos technologijos visų pirma sulaukia įtarios kritikos. Tie, kurie pirmieji į Anglijos gatves išėjo su skėčiais, buvo visaip užgauliojami ir pravardžiuojami prancūzais. Laikui bėgant, pripratome ir prie automobilių, ir prie žmonių su skėčiais. Dabar milijonai žmonių visame pasaulyje stengiasi, kad socialiniai tinklai tarpų saugia, galimybes atveriančia ir gyvenimo kokybę gerinančia priemone, nes yra įsitikinę, kad ji gali tokia būti.

Visa galia – naudotojo rankose

E. Pearce`as teigia kelis tokius žmones pažinęs per savo tinklaraštį. Vienas iš jų – Mazas Saleemas, kurio tėvas Mohammedas žuvo per teroristinį išpuolį Birmingame 2013-aisiais.

M. Saleemas „Facebooke“ sukūrė puslapį „Education for Peace in Remembrance of Mohammed Saleem RIP“ (pažod. vert. – švietimas dėl taikos Mohammedui Saleemui atminti). Jo tikslas – kovoti su islamofobija ir siekti, kad būtų ginamos pabėgėlių teisės. Dabar šis puslapis turi daugiau kaip 18 tūkst. sekėjų.

Jei nebūtų socialinių tinklų, M. Saleemui tikriausiai tektų kreiptis į kokį nors įtakingą asmenį, kad šis suteiktų leidimą būti išgirstam. Tačiau socialinės žiniasklaidos amžiuje visa galia – paties naudotojo rankose.

E. Pearce`as nurodo savo tinklaraštyje rašęs ir apie Martyną Hettą, kuris, pasinaudodamas socialiniais tinklais, populiarino savo mamos kuriamus rankdarbius ir kėlė nuotaiką milijonams žmonių. Kai Martynas žuvo per išpuolį Mančesterio arenoje, E. Pearce`o įrašas su grotažyme #BeMoreMartyn išplito akimirksniu: vieni pasižadėjo būti drąsesni, kiti – palikti smurtaujančius partnerius, treti – keisti darbą, o viena moteris pagaliau drįso paviešinti savo nuostabaus neįgalaus sūnaus nuotrauką.

Reuters/Scanpix nuotr.

M. Hettas per socialinius tinklus stengėsi pasaulį padaryti geresnį. Pasaulį jis daro geresnį per socialinius tinklus net ir po mirties.

Tokių žmonių kaip Mazas ir Martynas akimis, nepaisant, kad socialinei žiniasklaidai trūksta faktinio tikslumo, šį trūkumą atperka jos teikiama galimybė megzti ir puoselėti tarpusavio ryšius. Socialiniai tinklai tėra priemonė, ir tai, ar jos poveikis bus geras, ar blogas, priklausys tik nuo to, kaip ji bus panaudota.

Tvirtinti, kad socialiniai tinklai žlugdo visuomenę, yra tas pats, kas sakyti, kad dėl D. Trumpo tvoros yra kaltos plytos, o dėl intrigų, kasmet kylančių šeimyniniuose susibūrimuose per Kalėdas, kalti kalakutai. Socialiniai tinklai – tai priemonė, padedanti mums tvarkyti savo ryšius, tačiau jie nekalti dėl to, kad kai kurie iš tų ryšių – ne patys geriausi. Kalti mes patys, rašo E. Pearce`as.

Socialiniai tinklai mums padeda tobulinti bendravimo įgūdžius, suteikia galimybę prisidėti, organizuoti ir burtis. Galbūt tai geriausia, kas iki šiol sukurta. Turime raktus, kompasus, žemėlapius ir kelio nuorodas. Kur atsidursime, priklausys tik nuo mūsų pačių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...