captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tamsioji bitkoinų pusė: paskaičiavo, kiek elektros energijos sunaudoja kriptovaliutos

Naujajai žmonijos pasijai reikia vis daugiau elektros energijos. Ir panaudojami ji itin neefektyviai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Mainingas – kriptovaliutos kūrimo procesas – jau įgijo tokį mastą, kad ekspertai rimtai prabilo apie jo keliamą grėsmę ekologijai. Skaitmeninių pinigų emisijai ir transakcijų patvirtinimui reikia vis daugiau elektros energijos. Atsižvelgiant į tai, kad bitkoino kursas ryžtingai stiebiasi aukštyn ir neseniai įveikė 8000 JAV dolerių žymą, susidomėjimas šia kriptovaliuta auga, tad, atitinkamai didėja ir elektros suvartojimas.

Autoritetingos platformos „Digiconomist“ įkūrėjo, kriptovaliutų analitiko Alexo de Vrieso vertinimu, kad veikla būtų pelninga, operacijų su bitkoinais užtikrinimui ir naujų kriptovaliutos vienetų išgavimui naudojamų sudėtingų kriptografinių uždavinių sprendimui, bitkoinų maineriai kasmet turės sunaudoti po daugiau nei 29 teravatvalandes (TWh) elektros energijos. Maždaug tiek energijos per metus su naudoja tokios šalys kaip Slovakija ir Omanas.

Energija „mainingui“

Dabar vienai bitkoinų transakcijai (o jų kasdien atliekama maždaug 300 tūkstančių) reikia 215 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, tvirtina A. de Vriesas. Olandijos banko ING vyr. ekonomisto Teuniso Brosenso spalio vidurio prognozė buvo kuklesnė: 200 kWh.

Kaip bebūtų, tai šiek tiek daugiau, nei per metus sunaudoja kiaura parą dirbantis А++ energijos efektyvumo klasės šaldytuvas, ir maždaug tiek skalbimo mašinos sunaudojama energijos per pusantrų metų. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinė amerikiečių šeima per mėnesį sunaudoja 897 kWh, vienos transakcijos įvykdymui sunaudojama tiek energijos, kiek vienam namų ūkiui pakaktų visai savaitei.

Reuters/Scanpix nuotr.

A. de Vriesas taip pat naudoja Tarptautinės energetikos agentūros 2017 metų ataskaitą. Remiantis jos duomenimis, bitkoinų maineriai per metus sunaudoja 0,7 proc. energijos JAV ir 3,1 proc. – RF.

Pastaraisiais metais kriptovaliutos energiją naudoja efektyviau, rašo „Vice“, tačiau pagal šį kriterijų vis dar nusileidžia kitoms mokėjimo formoms. A. de Vriesas suskaičiavo, kad „Visa“ sistemos duomenų centrai sunaudoja tiek pat energijos, kiek 50 tūkstančių amerikiečių šeimų. Tad, bitkoinų mainingas sunaudoja 53,4 karto daugiau energijos. Autorius pabrėžia, kad jo skaičiavimai toli gražu nėra idealūs (tarkime, jis neatsižvelgia į „Visa“ biuruose sunaudojamą energiją), tačiau skirtumas vis viena šokiruoja. Teunisas Brosensas iš ING bitkoinus taip pat lygina su „Visa“, tačiau ima kitus skaičius: vienai „Visa“ transakcijai sunaudojama 0,01 kWh, o tai 20 tūkstančių kartų ekonomiškiau už bitokinų mainingą.

„Citigroup“ analitikas Christopheris Chapmanas prognozuoja, kad po keturių metų bitkoinų mainingas taps nebepelningas. Atsižvelgiant į visus skaičiavimus, augimo ir elektros sąnaudų tendencijas, kad bitkoinas liktų pelningas, jis 2022 metais turėtų kainuoti apie 300 tūkst. JAV dolerių. Tuo laiku emisijai sunaudotas elektros kiekis prilygtų visos Japonijos sunaudojamai.

Didelės mainingo energijos sąnaudos galiausiai reiškia didelius į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekius. A. de Vriesas kaip pavyzdį panaudojo laisvai prieinamus duomenis apie vieną iš stambiausių mainingo fermų „Bitmain Technologies“, naudojančios Kinijos anglimi kūrenamose elektrinėse gaunamą energiją. Jo skaičiavimais, išgaudama vieną bitkoiną, tokia ferma į atmosferą išmeta 8–13 tonų anglies dvideginio, arba po 24–40 tonų per valandą. Palyginkite, kiek anglies dvideginio išskiria vidutinis europietiškas automobilis, nuvažiuodamas vieną kilometrą (0,12 kg), ir gausite bauginamą skaičių: viena tokios fermos darbo valanda į orą išskiria maždaug tiek, kiek automobilis, 5 kartus apvažiuodamas Žemės rutulį per pusiaują (200 tūkstančių km).

AFP/Scanpix nuotr.

Ar gresia ekologinė katastrofa?

Roger Wilco Agency lapkričio ataskaitoje tvirtinama, kad „bitkoinas planetos nenužudys“, o „Digiconomist“ ir „Vice“ skaičiavimai – blogai pagrįsti. Pareiškimai apie kriptovaliutų pavojingumą kas kelerius metus pasirodo „kaip pagal grafiką“, tvirtina ataskaitos autorius, blogeris, besispecializuojantis aukštųjų technologijų pasaulio naujienose ir agentūros įkūrėjas Markas Hopkinsas. Didžia dalimi tai reakcija į bitkoino kurso pakilimą: kai kaina ima augti, vis aktyviau pateikiami argumentai prieš kriptovaliutos pirkimą. Ir jie kaskart turi būti vis išradingesni – bent jau paskatinti susimąstyti apie mainingo keliamus ekologinius sunkumus.

2013 metų lapkričio mėnesį „Ars Technica“ paskelbė straipsnį, kuriame buvo keliamas klausimas, ar bitkoinų mainingas nesukels ekologinės katastrofos. Tuomet bitkoinų transakcijų apimtis vos vos viršijo „PayPal“ transakcijų apimtis. M. Hopkinsas su kolegomis palygino kriptovaliutų rodiklius su turimais duomenimis apie „eBay“ energijos sąnaudas. Remiantis 2010 metų duomenimis, „eBay“ per metus visiems savo objektams, įskaitant duomenų centrus ir biurų patalpas, sunaudojo 500 tūkstančių MWh energijos. „Ars Technica“ duomenimis, tais metais bitkoinų maineriai sunaudojo apie 360 tūkstančių MWh mainingui ir kompiuterių aušinimui, nors transakcijų buvo gerokai mažiau. Lygiai taip visuomenės taikiklyje bitkoinas atsidūrė 2015 metais ir sukėlė diskusiją apie ekologinį saugumą. Tačiau „Kernel Mag“ pasirodžiusio straipsnio autorius nurodė, kad vystantis technologijoms, mainingas tapo efektyvesnis, nors jo kaina ir išaugo.

„Digiconomist“ skaičiavimus galima paneigti, rašo M. Hopkinsas, juk bendra tendencija – kriptovaliutos gavybos efektyvumo didinimas. Būtent todėl kur kas populiaresnis mainingas, naudojant integrines schemas, specialiai skirtas bitkoinų gavybai (ASIC), o ne centrinius procesorius (CPU) ar vaizdo plokštes (GPU). Kiekviena nauja šių schemų karta energiją naudoja vis efektyviau. Aišku, galima naudotis senais gerais (ir brangiais) metodais, tačiau tada verslas bus nepelningas.

Reuters/Scanpix nuotr.

Atsižvelgdamas į tai (o taip pat ir į šiuolaikinę mainerių įrangą), M. Hopkinsas daro išvadą, kad per mėnesį viso pasaulio maineriai sunaudoja apie 559 milijonus kWh elektros energijos – tai keleriopai mažiau, nei pateikia „Digiconomist“. Netgi atsižvelgiant į duomenų centrų šildymo ir kompiuterių aušinimo sąnaudas, tai daug mažiau už „šokiruojančias“ prognozes. Be to, skelbiantieji aliarmą neatsižvelgia į duomenų centrus, naudojančius pigius kiniškus atsinaujinančios energijos išteklius, arba natūralų stambių mainingo fermų aušinimą, pavyzdžiui, Arktyje.

Kaip išspręsti problemą?

Kaip paaiškina puslapio en.Bitnovosti.com vyr. redaktorė E. Tarasova, bitkoino ekologiškumą gali paveikti naujo protokolo – Lightning – naudojimas. Taip galima mainytis bitkoinais per specialius kanalus, nenaudojant bitkoino blokų grandinės, kas paspartina transakcijos atlikimą. E. Tarasova įsitikinusi, kad protokolas greitai paplis.

Problemą galima išspręsti ir kitaip – hidromainingu. Kaip rodo pavadinimas, čia mainingui naudojama hidroenergija ir vandens aušinimo sistemos. Juk vanduo – efektyvus, pigus atsinaujinantis ir visame pasaulyje prieinamas energijos šaltinis. Pavyzdžiui, Kvebekas neseniai tapo savotiška mainerių (taip pat ir iš Azijos) Meka – ten yra maždaug 40 proc. Kanados vandens išteklių ir veikia „Hydro-Quebec“, valstybinė kompanija, atsakinga už vandens paskirstymą. Nuo 2018 metų balandžio 1 dienos „Hydro-Quebec“ pradeda Industrial Revitalization Rate programą, pagal kurią elektros energija kompanijoms, sunaudojančioms bent 500 kW galią, 1 kWh kainuos 2,58 centų vietoje įprastų 4,56 centų.

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...