captcha

Jūsų klausimas priimtas

Marse rado geriamojo vandens pėdsakų

„Opportunity“ tyrinėjo akmens „Esperance 6“ cheminę sudėtį ir rado aliuminio, kalio, kalcio ir natrio, taip pat geležies molingoje uolienoje. Toks molis galėjo susiformuoti tik esant dideliam kiekiui vandens.
 
NASA nuotr.
NASA nuotr.

„Opportunity“ tyrinėjo akmens „Esperance 6“ cheminę sudėtį ir rado aliuminio, kalio, kalcio ir natrio, taip pat geležies molingoje uolienoje. Toks molis galėjo susiformuoti tik esant dideliam kiekiui vandens.

Jau kone dešimtmetį Raudonojoje planetoje besidarbuojantis marsaeigis „Opportunity“ rado įrodymų, kad Marse kadaise tekėjo ne šiaip vanduo, o gėlas vanduo, praneša NASA specialistai. Tai reiškia, kad vanduo buvo tinkamas gyvybei.

Iki šiol Marse buvo randama pėdsakų vandens, kuris savo sudėtimi labiau buvo panašus į sieros rūgštį, informuoja Ria.ru.

Ankstesni automatinių zondų surinkti duomenys bylojo, kad Marso paviršiumi labai seniai tekėjęs vanduo galėjo būti nepaprastai sūrus ir rūgštus. Tiesa, šių metų kovą naujasis marsaeigis „Curiosity“ buvo aptikęs pirmųjų požymių, kad Marso gamtinė aplinka kadaise galėjo būti tinkama gyvybei, nes marsietiško vandens būta gėlo ir neutralaus. Jaunėlio marsaeigio rezultatus ką tik patvirtino veteranas „Opportunity“.

Kaip telekonferencijoje pranešė mokslinis misijos „Opportunity“ vadovas Steve‘as Squyresas, senasis marsaeigis tyrinėjo cheminę sudėtį akmens, kurį mokslininkai pavadino „Esperance 6“. Jo sudėtyje buvo rasta aliuminio, kalio, kalcio ir natrio, taip pat geležies molingoje uolienoje. Šitoks molis galėjo susiformuoti tik esant dideliam kiekiui vandens. Paaiškėjo, kad tas vanduo buvo beveik visiškai gėlas.

„Tai buvo vanduo, kurį jūs ir aš galėtume gerti, – pažymėjo S. Squyresas, atkreipdamas dėmesį, jog iki šiol Marse buvo randama vandens, savo sudėtimi labiau panašaus ne į vandenį, o į sieros rūgštį. – Šis rezultatas yra vienas svarbiausių misijos atradimų.“

Dabar „Opportunity“ juda į naują tyrimų rajoną – į vadinamąją Solanderio vietovę, kur ir tęs savo darbus. Ten slūgso uolienų atodanga, kurioje plyti įdomios geologinės informacijos galintys pateikti Marso grunto sluoksniai.

„Opportunity“ ir jo dvynys „Spirit“ į Marsą iškeliavo atitinkamai 2003 m. birželio 10 d. ir liepos 7 d. Buvo planuojama, kad jie atšiauriosios planetos paviršiuje išdirbs tik apie tris mėnesius. Vis dėlto „Spirit“ Marse darbavosi iki 2010 m., o „Opportunity“ sėkmingai ir vaisingai darbuojasi iki šiol.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close