captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kančia – kūrybiškumo šaltinis?

Sielvartas – vienas iš svarbiausių žmonijos kūrybiškumo variklių. Dažniausiai kurti pradedame tuomet, kai norime pagerinti savo ir artimųjų gyvenimo kokybę, psychologytoday.com atkreipia dėmesį amerikiečių psichologas Yosefas Brody.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Sielvartas – vienas iš svarbiausių žmonijos kūrybiškumo variklių. Dažniausiai kurti pradedame tuomet, kai norime pagerinti savo ir artimųjų gyvenimo kokybę, psychologytoday.com atkreipia dėmesį amerikiečių psichologas Yosefas Brody.

Psichologijoje egzistuoja keletas teorijų, aiškinančių, kaip ir kodėl neigiamos emocijos gali sustiprinti kūrybiškumą. Vis dėlto visų jų esminė idėja ta pati: nemaloni savijauta, psichologinis skausmas, nepasitenkinimas, sielvartas, kančia – nesvarbu, kaip pavadintume patiriamą psichologinį diskomfortą, – išlaisvina energiją ir pastūmėja veikti. Rūpesčių perdirbimas į kūrybinį produktą – sveikiausias būdas kovoti su psichologiniu skausmu.  

Emociniai sunkumai – tarsi neišsenkantis kūrybinės medžiagos šaltinis. Žmogaus gyvenime išnykus psichologiniam skausmui, drastiškai nukentėtų jo kūrybinės galios, nuskurstų žmonijos meno ir mokslo sritys.

Tvirtas užsispyrimas emocinių sunkumų akivaizdoje – ko gero, svarbiausias kūrybiškumo komponentas. Ypač kūrybingi žmonės dėl išsiskiriančio, „nestandartinio“ mąstymo dažnai priversti dorotis su nuolatiniais prieštaravimais – tiek vidiniais, tiek išoriniais. Kol vienus dėl to gali imti kamuoti didžiulis nepasitenkinimas savimi ir ilgalaikė kūrybinė stagnacija, kitiems tai išugdo ištvermę ir leidžia lietis kūrybinei tėkmei.  

Šiame kontekste būtina paminėti keletą neseniai atliktų mokslinių tyrimų, analizavusių kūrybingumo ir emocijų ryšį.

Po vieno iš tyrimų buvo konstatuota, kad  nemalonių emocijų poveikis būna nevienodas: tam tikrais atvejais jos kūrybiškumą blokuoja (taip pat ir koncentraciją, motyvaciją bei daug kitų svarbių dalykų), bet dažniausiai, kai jos sukrečia „saikingai“, – kūrybingumas išauga. Neigiamas nusiteikimas dažnai leidžia kritiškiau, analitiškiau mąstyti, todėl, kai tam tikra strategija neveikia, tai greičiau suvokiame ir imamės keisti veiksmų planą.

Po kitos mokslinių tyrimų serijos buvo padaryta išvada, kad tai, ar mes jaučiamės teigiamai ar neigimai, kūrybiškumui ne tiek svarbu. Svarbiausia, ar emocija kyla iš didelio susijaudinimo, ar ne. Trumpiau tariant, kūrybiškumą gali sužadinti stiprios, intensyvios emocijos (pyktis, skausmas), o silpnesnės (neviltis, atsipalaidavimas) tokio poveikio neturės.

Egzistuoja tyrimai, tvirtinantys, kad žmonės kūrybingiausi tuomet, kai gali pajusti tiek teigiamas, tiek neigiamas emocijas bei aplinkinių žmonių palaikymą.

Kitais žodžiais tariant, platus įvairių emocijų spektras, įskaitant ir skausmingus išgyvenimus, ko gero, yra geriausias receptas kūrybiškumui ugdyti.

Įdomiausias ir svarbiausias žinias sekite ir LRT „Facebook“ paskyroje! 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...