captcha

Jūsų klausimas priimtas

Artėjančio savaitgalio naktimis galėsime stebėti orionidų lietų

Savaitgalį, spalio 20–22 dienomis, mėgėjų stebėti dangų laukia vienas iš geriausių reginių šiais metais – lis orionidais. Meteorai dangų raižys didžiausiais greičiais ir paliks ryškiausius pėdsakus, nes Žemė į šių dangaus akmenėlių srautą rėšis beveik kaktomuša, rašo space.com.
Averie Woodard/Unsplash nuotr.
Averie Woodard/Unsplash nuotr.

Orionudus Žemės orbitos kelyje pasėjo kometa 1P/Halley. Ji Žemę aplanko maždaug kas 75–76 metus ir, keliaudama aplink Saulę, palieka kometinių trupinių pėdsaką. O Žemė tam tikru metų laiku šį pėdsaką kerta.

„1P/Halley daleles galime stebėti Eta akvaridų (gegužę) ir orionidų (spalį, lapkritį) lietaus metu“, – teigė NASA meteorų ekspertas Billas Cooke'as.

Orionidai savo pavadinimą gavo dėl krypties, iš kurios vizualiai atrodo keliaujantys – nuo Oriono (Medžiotojo) žvaigždyno. Spalį Orionas geriausiai matomas apie 2 val. nakties, teigė B. Cooke`as. 2017 m. dangaus reginio stebėtojams Mėnulis neturėtų trukdyti – šiuo metu apšviestas tik ketvirtis dangaus disko, be to, jis apie antrą valandą nakties jau būna nusileidęs.

Jeigu ateinančio savaitgalio naktimis nerasite laiko pažiūrėti į dangų, panašų, tik kiek silpnesnį reginį galėsite stebėti iki spalio 29 dienos.

Kartais šio meteorų lietaus intensyvumas gali pasiekti iki 80 įvykių per valandą, kitais kartais – vos 20–30. B. Cooke`as prognozuoja, kad šiemetinis lietus bus vienas iš silpnesnių.

Kaip stebėti?

Orionidai yra matomi bet kuriame pasaulio taške ir gali būti matomi bet kurioje dangaus skliauto vietoje. Jeigu danguje sugebėsite atrasti Oriono žvaigždyną, meteorų lietaus radiantas (kilmės kryptis) bus prie pat Medžiotojo kardo, kiek šiauriau nuo jo kairiojo peties (žvaigždės Betelgeizės). Tačiau nespoksokite vien į tą tašką, „nes radiantei artimų meteorų degimo keliai atrodys trumpiausi ir sunkiausiai matomi, todėl turėtumėte žiūrėti toliau nuo Oriono“, – aiškino B. Cooke`as.

Kaip ir dažniausia būna naktinių dangaus stebėjimų metu, didžiausia kliūtis norintiems pasigrožėti orionidais yra šviesos tarša. Jeigu įmanoma, kaip įmanoma toliau atsitraukite nuo miesto šviesų, slopinančių dangaus grožį. Į lauką išeikite apie 1.30 val., kad akys turėtų apie 20 minučių apsiprasti su tamsa. Apsirenkite šilčiau – prognozuojamos vėsios rudeninės naktys. Atsigulkite ir į dangų žiūrėkite be jokių papildomų priemonių. Žiūronai ir teleskopai vaizdo niekuo nepagerins, nes jie skirti stabilesnę poziciją danguje išlaikantiems objektams stebėti.

Kai kurie orionidai skries labai greitai – jie gali pasiekti santykinį 238 000 km/h greitį – vos 5 km/h lėčiau nei patys greičiausi meteorai leonidai.

Norėtųsi manyti, kad ryškiausi meteorai žymi fragmentus, kurie galėtų pasiekti ir Žemės paviršių, tačiau, B. Cooke`o teigimu, orionidų atveju tai negalioja. Mažučiai, vos ne smėlio smilčių dydžio kometų fragmentai yra vadinami meteoroidais. Patekę į Žemės atmosferą jie tampa meteorais. Dėl trinties su atmosferos dujomis jie smarkiai įkaista ir palieka ryškų ugninį pėdsaką, kurį žmonės dažnai vadina krentančia žvaigžde. O tie retesni stambesni gabaliukai, kurių liekanos sugeba pasiekti planetos paviršių, yra vadinami meteoritais.

Orų prognozės Lietuvai ateinančiomis naktimis meteorų stebėjimui tik dalinai palankios – bus protarpiais debesuota, naktį iš penktadienio į šeštadienį ties Vilniumi bei Klaipėda galimas ir lietus.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...