captcha

Jūsų klausimas priimtas

Saulė artimiausiu metu darys vis didesnę žalą

Saulė per artimiausius 100 metų gali tapti viena didžiausių mūsų planetos grėsmių.
Jeremy Bishop/Unsplash nuotr.
Jeremy Bishop/Unsplash nuotr.

Jei šiandien smogtų toks Saulės žybsnis, koks įvyko prieš 150 metų, jis sutrikdytų elektros sistemas, palydovines komunikacijas ir internetą. Naujas tyrimas parodė, toks Saulės žybsnis yra tikėtinas per artimiausią šimtmetį, rašo „New Scientist“.

„Saulė paprastai regima kaip bičiulė ir gyvybės šaltinis, bet gali būti ir priešingai. Tai priklauso tik nuo aplinkybių“, – rašė Avi Loebas iš Harvardo universiteto.

A. Loebas ir dar vienas Harvardo mokslininkas Manasvi Lingamas analizavo į mūsų Saulę panašių žvaigždžių duomenis, kad nustatytų, kiek tikėtini yra „superžybsniai“ ir kokį poveikį jie gali padaryti.

Jie nustatė, kad patys ekstremaliausi superžybsniai į mūsų Saulę panašiose žvaigždėse įvyksta maždaug kas 20 mln. metų. Stipriausi ultravioletinių spindulių ir didelio krūvio dalelių protrūkiai gali sunaikinti ozono sluoksnį, sukelti DNR mutacijas ir sutrikdyti ekosistemas.

Tačiau trumpesnėje perpsektyvoje, pasak mokslininkų, gali įvykti ir silpnesnių Saulės superžybsnių, kurie taip pat gali sukelti problemų. 1859 metais pirmą kartą istorijoje buvo užfiksuota galinga Saulės audra, kuri į Žemę pasiuntė milžiniškus žybsnius. Vakarų pasaulyje išsijungė telegrafo sistemos, o kai kurie operatoriai nuo milžiniškų elektros srovės kiekių, tekėjusių laidais, patyrė elektros šokus.

„Tuomet dar nebuvo daug technologijų, taiga žala nebuvo itin pastebima. Tačiau jei tai įvyktų šiuolaikiniame pasaulyje, nuostoliai siektų trilijonus dolerių, – pažymėjo A. Loebas. – Panašus žybsnis šiandien sutrikdytų elektros sistemas, visus kompiuterius ir branduolinių reaktorių aušinimo sistemas“.

A. Loebas teigia, kad tokio galingumo Saulės žybsnis, koks įvyko 1859 metais, elektros tinklams, palydovams ir komunikacijoms padarytų maždaug 10 trln. dolerių žalos. Dar šiek tiek galingesnis Saulės žybsnis suardytų ozono sluoksnį.

Ankstesni tyrimai rodė, kad toks įvykis yra tikėtinas per artimiausius šimtą metų, o tikimybė, kad jis įvyks per artimiausią dešimtmetį, siekia 12 proc., tačiau, regis, niekas nesuka dėl to galvos, pastebi A. Loebas. Kalbant apie gyvybei pavojingus kosmoso reiškinius, visas dėmesys tenka asteroidų smūgiams, bet A. Loebas ir M. Lingamas nustatė, kad Saulės superžybsniai gali būti ne ką mažiau mirtini ir yra ne ką mažiau tikėtini.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...