captcha

Jūsų klausimas priimtas

Daiktų internetas: kas užtikrina, kad savo išmaniuosius šaldytuvus ir virykles valdysime tik mes patys?

Daiktų internetas – viena daugiausiai diskusijų keliančių technologinių inovacijų krypčių šiandien. Skaičiuojama, jog iki 2020-ųjų pasaulyje skaičius prietaisų, dėka prisijungimo prie interneto renkančių duomenis apie savo klientą, padvigubės. Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ ekspertai diskutavo, ką tai reiškia jų naudotojų privatumui ir kas garantuoja, jog nepastebimus daiktų prisijungimus prie tinklo tikrai kontroliuos pats jų pirkėjas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Leis įvertinti net kaip gerai jūs vairuojate

Bendrovės „Telia“ duomenų analitikas Martynas Špokas teigia, jog kasmet prie interneto prijungtų prietaisų kiekis didėja ir šiuo metu siekia maždaug 21 milijardą įrenginių per metus. Tačiau greitai šis skaičius turėtų šoktelėti dar kelis kartus, nes internete duomenis apie savo vartotoją ims kaupti ir tokie prietaisai kaip skalbimo mašina ar šaldytuvas. Viso to tikslas – namų infrastruktūra, kuri galėtų užtikrinti, jog vartotojas niekada nepamirš nusipirkti pieno ir nepavėluos į savo autobusą.

„Kartu su daiktų internetu kyla ir duomenų analitikos svarba – maždaug 80 proc. didžiųjų kompanijų vadovų sutinka, kad duomenų rinkimas yra be galo svarbi jų veiklos dalis, o daugėjant būdų duomenis rinkti, didės ir kokybiškos jų analizės svarba“, – specialistas.

Kaip palyginus paprastą, jau šiandien kompanijos įvykdytą, projektą M. Špokas įvardija Norvegijos avių sekimą – šioms prikabinami specialūs sensoriai, kurie stebi jų elgesį ir gali perspėti savininką, jei nutinka kažkas netikėto. Remiantis panašiu principu veikia ir Švedijos kompanija „aifloo“, kurianti metus laiko krovimo nereikalaujančias apyrankes, pritaikytas technologijų nesuprantantiems vyresniems žmonėms. Šios seka žmogaus judėjimą, geba atpažinti pasikartojančią elgseną ir automatiškai pranešti kitiems jei vartotojas parkrito ar susižeidė.

„Kaip telekomunikacijų kompanija mes jau dabar disponuojame didžiuliais kiekiais duomenų. Pavyzdžiui, projektas „Telia sense“ mums leidžia analizuoti kur, kokiu greičiu ir kada vairuoja žmogus. Tuomet bendradarbiaudami su draudimo kompanijomis mes galime šiuos duomenis apdoroti būdu, kuris leistų atsakingam vairuotojui už draudimą mokėti mažiau nei tam, kuris nuolat viršija greitį, net jei šio ir nepagauna. Ir tai yra tik mobiliųjų duomenų analizės rezultatas – daiktų internetas leis analogiškai stebėti visas kasdienes sritis. Žinoma, tik su paties vartotojo sutikimu“, – teigia M. Špokas.

Prisijungimų kiekis didės, bet sunku garantuoti visišką saugumą

Tuo tarpu kompanijos „Deeper“ technologijų direktorius Donatas Malinauskas savo paskaitoje „Innovation Drift“ metu atkreipė dėmesį į faktą, jog kartu su duomenų rinkimu, ženkliai palengvinsiančiu kasdienes užduotis, daiktų internetas atneš ir naujus pavojus, su kuriais kovoti kol kas nepasiruošusios net didžiosios kompanijos.

„Testų metu išaiškinta, jog apie 75 proc. visų IoT (internet of things) prietaisų turi saugumo riziką. Todėl iškyla labai realus klausimas: ar savo nusipirktą daiktą tikrai turi pats jo naudotojas? Juk net jei duomenys panaudojami jo patogumui, egzistuoja rizika, kad šiuos duomenis pasisavins ar netgi blogiau, patį įrenginį ims kontroliuoti apsaugos sistemas įveikę hakeriai“, – teigia D. Malinauskas.

Daiktų internetui dar nepasiekus pilno savo potencialo pretekstų jaudintis netrūksta. Štai praėjusiais metais programišiai sugebėjo pavogti JAV prekybos centro „Target“ lankytojų mokėjimo kortelių duomenis. Visa tai – per išmaniąją oro vėdinimo sistemą, kuri gavo prisijungimą prie bendro prekybos centro tinklo ir tuomet leido programuotojams pasiekti net vartotojų kortelių informaciją. Kitas ryškus atvejis – taip pat pernai įvykęs incidentas, kurio metu 200 tūkst. „webcam“ kamerų naudotojų, nuo pirkimo nekeitusių jos slaptažodžio, patys nebekontroliavo, kas juos filmuoja.

„Virtualaus ir tikrojo pasaulio santykis darosi vis glaudesnis, o plika akimi nematomi duomenys turi mums kasdien vis didesnę įtaką. Daiktų internetas galės pats pastebėti, kada kokio produkto jums trūksta ir tuo pasirūpinti, tačiau privalu atkreipti dėmesį į rizikas, kurias jis sukuria – galbūt kažkieno kito perimta šaldytuvo kontrolė neskamba labai baisiai, tačiau kas tuomet, jei kalbame apie jūsų finansų kontrolę?“, – klausia „Deeper“ technologijų direktorius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close