captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos kosmoso programa išgyvena sunkius laikus

Praėjus šešiems dešimtmečiams po pirmojo dirbtinio žemės palydovo „Sputinik 1“ skrydžio, jį į orbitą iškėlusios raketos patobulinta versija tebėra pagrindinė Rusijos kosminės programos ašis.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kitaip negu Šaltojo karo metais, kai kosmoso tyrimai buvo itin svarbi JAV ir Sovietų Sąjungos varžymosi arena, dabar ši sritis neatrodo esanti vienas iš Kremliaus prioritetų.

Raketos „Sojuz“ – vienintelės nešėjos, naudojamos įguloms skraidinti į Tarptautinę kosminę stotį – yra raketos R-7, 1957 metų spalio 4-ąją iškėlusios „Sputnik“ į orbitą, tiesioginės palikuonės.

Dar viena Sovietų Sąjungos laikų raketa – sunkioji nešėja „Proton“, sukonstruota 7-ame dešimtmetyje – tebenaudojama iškelti palydovams į aukštąsias orbitas.

Reuters/Scanpix nuotr.

Virtinė nesėkmių

Nors šios raketos giriamos dėl savo patikimumo, pastaraisiais jų įvaizdį aptemdė virtinė avarijų, sukėlusių abejonių dėl Rusijos kosminių technologijų pramonės gebėjimo užtikrinti ankstesnius aukštus gamybos standartus.

2016 metais aptikti „Proton“ ir „Sojuz“ defektai buvo susieti su viena gamykla Voroneže, gaminančia variklius abiejų tipų raketoms. Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ grąžino gamintojui daugiau kaip 70 variklių, kad nekokybiškos dalys būtų pakeistos. Dėl šios priežasties „Proton“ skrydžiai nebuvo vykdomi ištisus metus.

Dėl šio įšaldymo Rusija tapo mažiau patraukli tarptautinėje komercinių palydovų iškėlimo į orbitą rinkoje. Pernai Rusija pagal paleistų palydovų skaičių pirmąkart atsiliko ir nuo JAV, ir nuo Kinijos.

Klientai vis dažniau renkasi naujas, veiksmingesnes ir prieinamesnes galimybes, tokias kaip JAV bendrovės „SpaceX“ raketos „Falkon 9“. Šios raketos pirmoji pakopa gali būti nutupdyta ant žemės ir vėl panaudota, todėl kosminių skrydžių savikainą galima smarkiai sumažinti.

Rusijos pareigūnai pripažįsta „SpaceX“ ir kitų konkurentų iššūkį, bet nepateikė išsamių atsakymų, kaip šalis tikisi išsaugoti savo padėtį pasaulinėje rinkoje. Galimas trumpalaikis sprendinys – gaminti pigesnes mažesnės galios „Proton“ modifikacijas.

Anksčiau šią savaitę „Roskosmos“ vadovas Igoris Komarovas stulbinamai atvirai pripažino Rusijos kosminės programos problemų mastą. Jis pareiškė, kad Voronežo gamykla naudojo nekokybiškus lydinius dėl logistikos klaidų, padarytų susirgus vienam sandėlio darbuotojui.

„Proton“ surenkanti valstybinė Chruničevo kosminių technologijų įmonė taip pat išgyvena sunkius laikus: buvo iškelta baudžiamųjų bylų dėl įtariamos netinkamos vadybos ir turto tvarkymo. Gamyklą, įsikūrusią Maskvos vakariniame rajone, kur nekilnojamasis turtas labai brangus, planuojama pertvarkyti.

Tuo tarpu „Sojuz“ ir „Proton“ turinčių pakeisti raketų nešėjų „Angara“ vystymo programa ne kartą strigo, o jos ateitis atrodo neaiški. Šioms brangesnėms ir užtikrintos reputacijos neturinčioms raketoms tikriausiai bus sunku tarptautinėje rinkoje varžytis su „SpaceX“ ir kitais konkurentais.

Pirmieji „Angara“ bandymai buvo sėkmingi, bet jų serijinė gamyba Sibiro mieste Omske esančioje įmonėje dar nepradėta.

JAV baigus eksploatuoti erdvėlaivius „Space Shuttle“, „Sojuz“ šiuo metu yra vieninteliai aparatai, galintys skraidinti žmones į TKS. Vis dėlto Rusija tikriausiai greitai praras šį monopolį, nes „SpaceX“ pilotuojama kapsulė „Dragon v2“ ir bendrovės „Boeing“ erdvėlaivis „Starliner“ jau ateinančiais metais bus išbandyti kosmose.

Pastangos sukurti pamainą prieš 50 metų sukonstruotiems erdvėlaiviams „Sojuz“ kol kas vyksta lėtai. Planuojama, kad naujasis erdvėlaivis „Federacija“ žmonių į kosmosą pirmąkart nuskraidins 2023 metais, bet kol kas mažai žinoma apie jo technines charakteristikas ir funkcionalumą.

„Roskosmos“ taip pat planuoja per ateinantį dešimtmetį surengti nepilotuojamų skrydžių į Mėnulį, bet išsamesnės informacijos nepateikiama.

Mėginimai pasiųsti zondus į Marsą (1996 metais) ir šios planetos palydovą Fobą (2011 metais) nepavyko dėl techninių gedimų.

Rusijai taip pat daug metų nepavyko įsirengti savo mokslinių tyrimų modulio Tarptautinėje kosminėje stotyje. Modulis „Nauka“ (Mokslas) turėjo pradėti veikti 2007 metais, bet šis žingsnis buvo ne kartą atidėtas. 2013 metais buvo nustatyta, kad modulio sistemose susikaupė apnašų, kurias išvalyti brangiai kainuotų. Dabar prognozujama, kad modulis pradės veikti ateinančiais metais, bet kai kurie pranešimai rodo, kad darbo pradžia vėl gali būti atidėta.

Ginčijami sprendimai

Dėl lėšų stygiaus „Roskosmos“ nusprendė sumažinti savo TKS įgulas nuo trijų iki dviejų kosmonautų, nors Rusijoje šį žingsnį daugelis kritikavo.

„Labai blogai, kai turime sumažinti kosmonautų vietų skaičių, – anksčiau šiais metais Valstybės Dūmai sakė buvusi kosmonautė Svetlana Savickaja. – Mūsų kosmoso pramonės padėtis gana neraminanti.“

Kitų kosminių programų finansavimas buvo mažinamas, bet Rusija skyrė milijardus dolerių naujam kosmodromui „Vostočnyj“ Tolimuosiuose Rytuose. Planuota, kad šis kompleksas galėtų pakeisti Baikonūro kosmodromą, kurį Maskva nuomojasi iš Kazachstano.

Daugelis kėlė klausimų, ar naujasis kosmodromas atsipirks, juolab kad Rusija ketina toliau daugumą raketų leisti iš Baikonūro.

„Vostočnyj“ statybas krėtė skandalai: vyko atlyginimų negaunančių darbininkų protestai ir buvo suimta aukšto rango pareigūnų, įtariamų lėšų grobstymu.

Pernai kosmodrome buvo atidaryta „Sojuz“ raketų starto aikštelė, bet platforma sunkesnėms raketoms „Angara“ tikriausiai bus užbaigta tik 2021 metų pabaigoje.

Tuo metu, kai „Vostočnyj“ projektui, kurio ateitis tebėra miglota, skiriamos didžiulės lėšos, kai kurie kritikuoja „Roskosmos“ stengiantis sutaupyti personalo sąskaita.

Kosmonautas Maksimas Surajevas, dabar tapęs parlamento nariu, apgailestavo dėl prastų sąlygų prie Maskvos esančiame Žvaigždžių miestelyje – Rusijos kosminių įgulų mokymų centre.

„Blogai, kai užuot vykdę savo uždavinį – rengti kosminius skrydžius – jie turi ieškotis pašalinių darbų ir vietos gyventi“, – M. Surajevas sakė įstatymų leidėjams.

Keli kosmoso veteranai anksčiau šiais metais buvo priversti išeiti į pensiją dėl vidaus rietenų Žvaigždžių miestelyje. Vienas iš jų – Genadijus Padalka, ilgiausiai orbitoje išbuvęs žmogus. Per penkias misijas jis kosmose dirbo net 878 dienas.

Savo atvirame laiške G. Padalka ragino atleisti Žvaigždžių miestelio direktorių ir neleisti, kad šis kompleksas „visiškai sugriūtų“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...