captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl nederėtų imituoti B. Gateso, jei norite praturtėti

Daugiausiai pasiekusių žmonių sėkmė gali būti labiau susijusi su ypač sėkmingai pasirinktu laiku, o ne su dideliu talentu, naujienų portale bbc.com teigia Voriko universiteto profesorius Chengwei Liu.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Billui Gatesui pasisekė daug labiau, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Galbūt jis iš tiesų yra labai talentingas žmogus, kuris, nors ir nebaigęs studijų universitete, tapo turtingiausiu žmogumi pasaulyje. Tačiau jo ypatinga sėkmė mums turbūt daugiau pasako apie susiklosčiusių aplinkybių svarbą nei apie tai, kad įgūdžiai ir atkaklumas padeda daug pasiekti.

Dažnai kyla pagunda manyti, kad tie, kas pasiekia ypatingai daug, yra labai kvalifikuoti ar talentingi. Tačiau taip manyti nėra pagrindo. Išskirtinius rezultatus paprastai lemia išskirtinės aplinkybės. Daugiausiai savo srityje dažnai pasiekia tie, kam labiausiai pasiseka ir kas sugeba atsidurti tinkamu metu tinkamoje vietoje. 

Daugelis mano, kad B. Gatesas ir kiti itin sėkmingi žmonės nusipelno didelio dėmesio ir kad iš jų galime pasimokyti, kaip būti sėkmingiems. Tačiau manantiems, kad daugiausiai gyvenime pasiekusių žmonių sėkmę lemia vien jų gebėjimas siekti rezultatų, greičiausiai teks nusivilti, rašo Ch. Liu. Net jei ir būtų įmanoma viską daryti taip, kaip B. Gatesas, tikrai nepavyks atkartoti jo pradinės sėkmės.

Pavyzdžiui, B. Gatesas užaugo pasiturinčioje šeimoje ir gavo gerą išsilavinimą, o tai jam suteikė galimybę įgyti papildomos programavimo patirties tuo metu, kai mažiau nei 0,01 proc. jo bendraamžių turėjo galimybę naudotis kompiuteriu. Motinos pažintis su IBM vadovu B. Gatesui padėjo pasirašyti sutartį su šia tuo metu pirmavusia asmeninių kompiuterių gamintoja, ir tai buvo lemiamas veiksnys kuriant jo programinės įrangos imperiją.

AFP/Scanpix nuotr.

Tai yra svarbu, nes dauguma klientų, kurie dirbo su IBM kompiuteriais, buvo priversti išmokti naudotis „Microsoft“ programine įranga, kuri buvo instaliuota tuose kompiuteriuose. Visa tai itin palankiai veikė „Microsoft“ verslą. Tikėtina, kad ir nauja tokių klientų įsigyta programinė įranga buvo pagaminta „Microsoft“, ir ne dėl to, kad įmonės produkcija geriausia; tiesiog žmonės neturėjo laiko aiškintis, kaip naudotis bet kokia kita programine įranga.

„Microsoft“ sėkmė ir rinkos dalis greičiausiai nepasiekiama konkurentams, tačiau tai visų pirma lėmė B. Gateso pradinė sėkmė, be to, jam padėjo tai, kad sėkmė dažnai atneša sėkmę. Žinoma, B. Gateso talentas ir pastangos labai prisidėjo prie ypatingų „Microsoft“ rezultatų. Tačiau vien to neužtenka, kad susiformuotų toks išskirtinis reiškinys. Pasak Ch. Liu, tikėtina, kad talentas ir pastangos yra mažiau svarbūs nei aplinkybės, be kurių B. Gatesas nebūtų galėjęs pasiekti tiek daug.

Galima teigti, kad daugelio išskirtinių rezultatų pasiekusių žmonių neeilinius įgūdžius lėmė sunkus darbas, išskirtinė motyvacija ar atkaklumas, todėl jie nusipelnė tokio atlygio ir šlovės. Kai kas net teigia, kad egzistuoja kažkoks didybę lemiantis skaičius – dešimties metų arba 10 000 valandų taisyklė. Daugelis specialistų ir ekspertų iš tiesų savo išskirtinius įgūdžius įgijo nuosekliu ir atkakliu darbu. Teigiama, kad būtent 10 000 valandų, kurias B. Gatesas skyrė kompiuterių programavimo studijoms paauglystėje, buvo viena iš jo sėkmės priežasčių.

Tačiau, kaip galima spręsti iš išsamios konkrečių atvejų analizės, svarbus vaidmuo tenka tam tikroms nuo tokių išskirtinių lyderių nepriklausančioms aplinkybėms. Pavyzdžiui, trys nacionaliniai stalo teniso čempionai užaugo toje pačioje vieno Anglijos miestelio gatvėje.

Reuters/Scanpix nuotr.

Tai nebuvo atsitiktinumas ir įvyko ne dėl to, kad jiems nebuvo daugiau kuo užsiimti. Paaiškėjo, kad išėjęs į pensiją ten apsigyveno garsus stalo teniso treneris Peteris Charteris. Daug vaikų, kurie gyveno toje pačioje gatvėje, kaip ir buvęs treneris, susidomėjo šiuo sportu būtent jo paskatinti, o trys iš jų pagal 10 000 valandų taisyklę pasiekė išskirtinių rezultatų, įskaitant pergalę nacionaliniuose čempionatuose.

Žinoma, jų talentas ir pastangos buvo svarbiausi siekiant ypač gerų rezultatų. Tačiau, jei jiems nebūtų pasisekę vaikystėje (jei jie nebūtų turėję patikimo ir itin kvalifikuoto trenerio ir jei vaikinų nebūtų rėmusios jų šeimos), tai mažai tikėtina, kad vien 10 000 valandų darbo be tinkamos priežiūros būtų pakakę, kad vaikai iš gatvės būtų tapę šalies čempionais.

Taip pat galima įsivaizduoti ypač talentingą vaiką, kuriam tiesiog nepasisekė, pavyzdžiui, dėl to, kad jis neturėjo gero trenerio arba gyveno šalyje, kurioje sportininko karjera nebuvo laikoma perspektyvia. Gali būti, kad jis taip ir negavo progos išnaudoti savo potencialo.

Kalbant apie vidutinius rezultatus, atrodo, kad spėjimas apie sėkmės svarbą yra teisingas. Tradicinė išmintis, kad „kuo daugiau dirbu, tuo dažniau mane lydi sėkmė“ arba „sėkmė palanki tiems, kas yra tinkamai pasirengęs“, yra pagrįsta, kai kalbama apie ką nors, kam pavyko pasiekti gerų rezultatų. Tačiau pereiti nuo gerų prie išskirtinių rezultatų – visai kita istorija, įsitikinęs Ch. Liu.

Būti tinkamoje vietoje tinkamu metu yra taip svarbu, kad tai nustelbia visus asmeninius nuopelnus. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad neverta mėgdžioti lyderių ir tikėtis panašios sėkmės. Tačiau reikia tikėtis, kad ir kiti daug gyvenime pasiekę lyderiai ims pavyzdį iš B. Gateso, kuris tapo filantropu, arba Warreno Buffetto, kuris pasisako už tai, kad turtingesni amerikiečiai mokėtų didesnius mokesčius, ir savo turtą bei sėkmę panaudos kilniems tikslams. Nugalėtojai, kurie pripažįsta, kad jiems pasisekė, ir kurie nepasilieka visko tik sau, verti dar didesnės pagarbos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...