captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kometa ISON: žadėto reginio nebus?

Kometa ISON skambiai vadinama „amžiaus kometa“. 2013 metų pabaigoje ji dangų turėtų nušviesti net ryškiau nei Mėnulis. Tačiau dabar atsirado spėlionių, kad rezultatai gali nuvilti, rašo space.com.
NASA nuotr.
NASA nuotr.

Kometa ISON skambiai vadinama „amžiaus kometa“. 2013 metų pabaigoje ji dangų turėtų nušviesti net ryškiau nei Mėnulis. Tačiau dabar atsirado spėlionių, kad rezultatai gali nuvilti, rašo space.com.

Kai kometą pirmą kartą aptiko rusų astronomijos mėgėjai, ji nuo Saulės skriejo už maždaug 620 mln. mylių. Tuomet ISON buvo 100 tūkst. kartų blankesnė už bet kurią plika akimi matomą žvaigždę. Tik šiek tiek vėliau nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 28 d. kometa prie Saulės priartės per 730 tūkst. mylių. Manyta, kad tuomet ji turėtų būti ryškesnė ir už Mėnulio pilnatį.

Primena seną nesėkmę

Tačiau vyresniems žmonėms ši istorija jau gali būti kažkur girdėta. Prieš 40 metų kometa „Kohoutek“ taip pat buvo atrasta dar būdama ypač toli nuo Saulės. Astronomai prognozavo, kad „Kohoutek“ 1973 m. gruodį turėtų dangų nušviesti 100 kartų ryškiau nei Venera. Jai taip pat buvo suteiktas „amžiaus kometos“ vardas. Tačiau rezultatas nuvylė: „Kohoutek“ buvo vos matoma.

Žinoma, visi neigiami komentarai žiniasklaidoje teko astronomams. Įvairiose pokalbių laidose buvo juokaujama „Amžiaus kometa? Ji nebūtų laimėjusi net savaitės ryškiausiosios titulo!“.

Reginio nebus?

Pasirodo, ISON dar šių metų pradžioje nustoja ryškėti. Iki tol nuo atradimo pradžios kometa paryškėjo net šešis kartus. Tačiau nuo sausio 2 d. ji to nebedaro.

ISON – nauja kometa. Apie Saulę ji skries pirmą kartą. Manoma, kad jos kilmė – Orto kometoidų debesyje. Tai – hipotetinis debesis, esantis už galbūt 2 šviesmečių nuo Saulės. Tiesa, jo egzistavimo šiuolaikinis mokslas kol kas nepatvirtino.

Kometos, kurios dar neskriejo netoli Saulės, turi būti kiek „apšerkšnijusios“. Iš tolo tokie kūnai gali būti klaidingai palaikyti labai dideliais. Kai kometa priartėja prie Saulės, tas „šerkšnas“ išgaruoja, tuomet kometa nustoja ryškėti. Gali būti, kad būtent taip atsitiko ir ISON.

Tai bus įmanoma nustatyti tik tada, kai kometa priartės prie Saulės ir jos viduje esantis ledas ims garuoti. Būtina, kad ISON prie saulės priartėtų bent per 280–230 mln. mylių. Skaičiuojama, kad tai įvyks liepos 8–rugpjūčio 12 dienomis.

Koks bus ISON likimas – sužinosime tik po kelių mėnesių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close