captcha

Jūsų klausimas priimtas

Zondas „Cassini“ baigė darbą: sudegė Saturno atmosferoje

Misijos „Cassini-Huygens“ zondas „Cassini“, Saturno sistemą tyrinėjęs daugiau nei 13 metų, penktadienį įskriejo į planetos atmosferą ir sudegdamas užbaigė misiją. „Cassini“ yra arčiausiai Saturno priartėjęs žmonių kurtas aparatas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Atsisveikinimo bučinys“ – taip misijos inžinieriai vadina paskutinį „Cassini“ praskriejimą pro didžiausią Saturno palydovą Titaną, kurio gravitacinė jėga erdvėlaivį nukreipė Saturno atmosferos link. 

Transliaciją, kaip vyko atsisveikinimas, žiūrėkite čia:

Vienas pagrindinių su jo pagalba padarytų atradimų: tai, kad Saturno palydovas Enceladas turi reikiamas sąlygas gyvybei, kaip ji yra suprantama Žemėje, palaikyti. Tai – 12 metų tyrimo rezultatas. Jupiterio palydove Europoje rasta vandens įrodymų.

2005 m., pradėta „Cassini“ misija, kuri padėjo pamatyti Saturno pasaulį iš arčiau: taip pat ir daug žadantį jo palydovą Enceladą. Saturno palydove Encelade rastas vandenilis, kuris gali būti reikalingas kai kurioms gyvybės rūšims susiformuoti. Potencialiai jis gali suteikti energijos Encelado vandenyno dugne esantiems mikrobams.

Visgi, dar nėra patvirtinta, kad Encelade yra gyvybė: turimos priemonės neleidžia patikrinti, ar Encelade yra gyvybės. Šiuo metu su „Cassini“ yra pasiekta tiek, kiek leidžia šio erdvėlaivio galimybės.

300 picų per valandą

„Dabar Enceladas yra aukštai Saulės sistemos (objektų), pasižyminčių gyvybei tinkamomis sąlygomis, sąraše“, – sakė vienas šios studijos pagrindinių tyrėjų Hunteris Waite`as.

Žurnale „Science“ paskelbtoje naujoje studijoje sakoma, kad atlikti tyrimai „rodo, jog esama cheminio potencialo palaikyti mikrobines sistemas“, sakė mokslininkas. Vandenilio buvo aptikta, kai „Cassini“ 2015 metų spalį praskriejo arti Encelado paviršiaus.

Naudojant šio zondo spektrometrą nustatyta, kad nuo palydovo paviršiaus kylančius pliūpsnius sudaro 98 proc. vandens ir vienas procentas vandenilio. Taip pat aptikta kitų molekulių, tarp jų amoniako, anglies dvideginio ir metano.

Pasak mokslininkų, anksčiau vandenilis būdavo „sunkiai aptinkamas“, bet faktas, kad jo buvo rasta, atskleidžia, kad šis dangaus kūnas pasižymi gyvybei reikalingu atsirasti potencialu.

Mokslininkų nuomone, šiame palydove tikriausiai apstu gyvybei reikalingų energijos išteklių. Teksase veikiančio Pietryčių tyrimų instituto geochemikas Christopheris Gleinas juokavo, kad Encelade atsipalaiduojantis energijos kiekis prilygsta apie 300 picų per valandą.

„Tai pirmasis kartas, kai sugebėjome apskaičiuoti kalorijų kiekį nežemiškame vandenyne“, – sakė jis.

Nors „Cassini“ neturi prietaisų, leidžiančių aptikti pačios gyvybės požymius, „nustatėme, kad ten yra jai tinkamas maisto šaltinis“, sakė H.Waite'as.

„Mikrobams tai būtų tarsi saldumynų parduotuvė“, pridūrė jis.

Vuds Holo okeanografijos instituto mokslininkas Jeffrey Seewaldas patvirtino šias prielaidas „Science“ paskelbtame minėtos studijos komentare. „Šie stebėjimai turi fundamentalią reikšmę (vertinant) gyvybės buvimo Encelade tikimybę, – pabrėžė jis. – Cheminis disbalansas, kaip žinoma, palaikantis mikroorganizmų gyvybę Žemės vandenynų gelmėse, taip pat galėtų palaikyti gyvybę Encelado vandenyne.“

NASA nuotr.

Kas yra „Cassini“

„Cassini“ yra 3,9 mlrd. dolerių (3,28 mlrd. eurų) atsiėjęs tarptautinis projektas, kuriame dalyvavo mokslininkai iš 27 valstybių. Kaip ir planuota, baigėsi 7,9 mlrd. nukeliavusio aparato raketų kuras.

Savo galą žieduotoje dujų milžinėje – tolimiausioje plika akimi matomoje planetoje – jis pasitiks po 11 val. 55 min. Grinvičo (14 val. 55 min. Lietuvos) laiku numatyto paskutinio kontakto su Žeme.

Gerai suplanuota „Cassini“ pabaiga yra būdas išvengti bet kokios žalos Saturno mėnuliams Titanui ir Enceladui, kuriuose esama vandenynų ir kuriuos mokslininkai nori išlaikyti nepaveiktus būsimiems tyrinėjimams, nes juose gali būti kažkokios formos gyvybės.

„Bus liūdna penktadienį matyti, kaip „Cassini“ išnyksta, ypač dėl to, kad šis aparatas, kurį sukūrėme, vis dar puikiai veikia“, – sakė Saulės sistemos planetų fizikos profesorius iš Lesterio universiteto Stanley Cowley.

„Tačiau mes pripažįstame, kad svarbu užbaigti misiją tvarkingai ir kontroliuojamai“, – pridūrė jis.

Pro Saturną yra praskridę dar trys kosminiai aparatai – „Pioneer 11“ 1979 metais, „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ 9-ajame dešimtmetyje.

Tačiau niekas Saturno nestudijavo taip detaliai kaip „Cassini“, pavadintas pagal prancūzų ir italų astronomą Giovanni Domenico Cassini, kuris XVII amžiuje atrado, kad Saturnas turi kelis mėnulius ir tarpą tarp žiedų.

„Cassini“ 1997 metais buvo paleistas drauge su Europos aparatu „Huygens“.

Duetas prie Saturno atskrido 2004 metais. Tada „Cassini“ liko skrieti orbita aplink šią planetą, o „Huygens“ 2005 metais nusileido ant didžiausio jos mėnulio Titano.

Penktadienį „Cassini“ sudegė kaip meteoras Saturno danguje, Žemę žinia apie jo žūtį pasiekė 14.57 val.

Daugiau apie misiją skaitykite čia.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close