captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip muzika veikia smegenis?

Kokie procesai vyksta smegenyse mums mokantis? Kaip galėtume palengvinti informacijos apdorojimą, įsiminimą ir atgaminimą? Atsakyti į šiuos mokytojams ir mokiniams aktualius klausimus padeda pastaraisiais dešimtmečiais itin sparčiai besivystantis neuromokslas, tiriantis nervų sistemą ir jungiantis biologijos, chemijos, medicinos, informatikos žinias.
I. Dooley/Unsplash nuotr.
I. Dooley/Unsplash nuotr.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė Vilija Stanišauskienė pasakoja, kad, tobulėjant technologijoms, tampa įmanoma stebėti smegenyse vykstančius procesus ir argumentuoti, kodėl gebėjimas susikaupti, nusiraminti lemia mokymosi rezultatus, rašoma pranešime spaudai.

Gebėjimas sutelkti dėmesį yra viena iš svarbiausių efektyvaus mokymosi sąlygų. Kiekvieną mūsų būdravimo akimirką smegenis atakuoja gausybė informacijos, gaunamos regos, klausos, uoslės, skonio, lytėjimo pojūčiais. Skaidulų, jungiančių jutimo organus su smegenimis, yra apie du su puse milijono. Kiekviena šių skaidulų gali perduoti labai daug elektros impulsų, o tai reiškia, kad per sekundę žmogaus smegenis pasiekia maždaug 100 megabitų duomenų (palyginimui – toks yra interneto greitis). Tik ta informacija, į kurią atkreipiamas ir sutelkiamas dėmesys, patenka į darbinę, vėliau, ją analizuojant, kartojant, pritaikant, – ilgalaikę atmintį.

Taigi, norėdami išmokti, turime atsiriboti nuo informacinio triukšmo ir susikoncentruoti į dalyką, kurį stengiamės suprasti ir įsiminti. 

Kalifornijos universiteto mokslininkai, stebėję svarbią mokymosi užduotį atliekančius studentus nustatė, kad tik 65 procentus laiko jie skyrė su užduotimi susijusios informacijos paieškai ir analizei. Likusį laiką ir jų dėmesį atėmė feisbukas, „Messenger“ ir naujienų portalai. Nė penkiolikos minučių studentai negalėjo išbūti, nepalietę savo mobiliųjų telefonų. Panašų „multitaskingą“ galima stebėti bet kurioje klasėje ar auditorijoje. Kokią įtaką tai turi mokymuisi?

Mažėja mokymosi efektyvumas

Įprastai smegenys vienu metu negali atlikti dviejų sudėtingų užduočių. Tai įmanoma tik tada, kai abi užduotys yra labai paprastos ir nekonkuruoja tarpusavyje dėl tų pačių psichinių išteklių (pavyzdžiui, lyginti skalbinius ir klausytis radijo). 

Tačiau vienu metu paskirstydami dėmesį kelioms psichinėms veikloms (klausydamiesi paskaitos, ruošdami namų darbus, naršydami internete, susirašinėdami žinutėmis), stipriai sumažiname savo mokymosi efektyvumą. Kodėl? 

Nuolatinis dėmesio „šokinėjimas“ nuo vienos veiklos prie kitos ilgina informacijos suvokimo, supratimo laiką. Kaskart grįždami prie užduoties turime su ja iš naujo susipažinti.  Antra vertus, jei dėmesys išblaškomas įsiminimo (kodavimo) momentu, informacija atmintyje neišsaugoma arba išsaugoma prasčiau ir vėliau sunku ją atgaminti. Trečia, moksliniai tyrimai liudija, kad kai esame išsiblaškę, mūsų smegenys apdoroja ir saugo informaciją kitais, mažiau naudingais būdais. Todėl vėliau ją sudėtinga pritaikyti, perkelti į kitą kontekstą.

Meditacijos poveikis smegenims

Meditacija yra puikus būdas išmokti valdyti savo dėmesį, nes meditacijos esmė – buvimas čia ir dabar, sutelkiant dėmesį į vieną veiksmą: kvėpavimą, mantrų kartojimą, pojūčius esamuoju laiku ir pan. Atidumo mokymasis teigiamai veikia tiek kognityvinius pažinimo mechanizmus, tiek emocinę būseną.

Vienas iš reikšmingiausių medituojančiųjų smegenų pokyčius fiksuojančių tyrimų buvo atliktas 2005-aisias metais Harvardo universitete, bendradarbiaujant su Masačiusetso ligonine. Jam vadovavo neurologė Sara Lazar. 

Buvo surinkta dvidešimties tiriamųjų grupė, kurią sudarė žmonės, turintys apie 9–7 metų meditavimo patirtį, ir kontrolinė penkiolikos nepraktikuojančių meditacijos asmenų grupė. Tiriamieji – įvairių sričių specialistai iš Bostono. Dauguma jų medituodavo kasdien po 40 minučių. 

Tyrimų metu buvo atskleista, jog medituojančių žmonių kairiosios priekinės smegenų žievės audinys yra daug tankesnis. Ši smegenų dalis atsakinga už pažinimą, emocijas ir gerą savijautą. Nuskenavus vyresnio amžiaus tyrimo dalyvių smegenis nustatyta, kad meditacija pristabdo natūraliai prasidėjusį žievės plonėjimą ir taip apsaugo nuo atminties ir pažinimo praradimo.

Keliose Lietuvos mokyklose periodiškai vyksta susikaupimo valandėlės, kurių metu mokiniai lavina savo dėmesį įvairių meditacijos technikų pagalba. KTU edukologijos magistrė Edita Strolienė atliko šešių savaičių trukmės kvazieksperimentą: stebėjo, kaip keičiasi medituoti pradėjusių ir sistemingai tai darančių mokinių gebėjimas susikaupti, valdyti emocijas bei įsiminti. Nustatyti teigiami pokyčiai, ypač emocijų valdymo ir gebėjimo susikaupti srityse.

Stresas – mokymosi priešas

Įrodyta, kad mokytis geriausiai sekasi tada, kai esame puikiai nusiteikę, jaučiamės ramūs ir saugūs. Pozityvių jausmų neuromediatorius yra dopaminas. Tai natūralus organizmo gaminamas cheminis junginys, skatinantis smalsumą, žadinantis fantaziją, stiprinantis pasitikėjimą savimi ir optimizmą, motyvuojantis ir suteikiantis džiaugsmo mokantis. 

Kai mokinys pasiekia tikslą, išpildo ar net pranoksta savo lūkesčius (pavyzdžiui, išsprendžia sunkiausią uždavinį), dopaminas suaktyvina požievinį mažytį smegenų branduolį priekinėje dalyje (Nucleus accumbens), ir organizmas išskiria opioidus, sukuriančius laimės pojūtį, pakilias emocijas, taip apdovanodamas už pasiekimus ir motyvuodamas mokytis.

Tuo tarpu baimė ir stresas blokuoja bet kokį mąstymą ir ypač apsunkina įsiminimą. Stresinėmis situacijomis išsiskiria kortizolio hormonas, kurio paskirtis – padidinti gliukozės kiekį kraujyje, kad raumenims pakaktų energijos kovoti arba pabėgti. Mąstymo ir įsiminimo procesai kortizolio blokuojami. 

Daugeliui pažįstamas jausmas: spaudžiant laikui bandymas ką nors prisiminti dažniausiai baigiasi nesėkme. Atsipalaidavus ir nurimus, kai jau nebereikia, „užkritusi“ informacija iškyla savaime.

Suvaldyti stresą, nerimą – tai sukurti sau palankesnes mokymosi sąlygas. Tam galima pasitelkti muziką. Kai kurie muzikos kūriniai lėtina širdies plakimą ir kvėpavimą, tuo pačiu nuramindami protą ir palengvindami mąstymą bei įsiminimą. 

Neuromokslininkai, vadovaujami Davido Lewiso-Hodgsono, tyrė skirtingų muzikos kūrinių poveikį nervų sistemai. Tyrimo dalyviai, klausydamiesi įvairių muzikos kūrinių, turėjo kuo greičiau išspręsti sudėtingus galvosūkius, o tyrėjai specialiais prietaisais matavo jų smegenų aktyvumą, pulsą, kraujospūdį ir kvėpavimo ritmą. 

Nustatyta, jog klausantis vieno kūrinio (su garso terapeutais specialiai streso mažinimui sukurtos dainos „Waithless“) tiriamųjų nerimo lygis sumažėjo net 65 proc., o fiziniai rodikliai pagerėjo 35 proc. Sumažėjus nerimui, stipriai išauga mokymosi efektyvumas.

Rekomenduoja efektyvius metodus

Remiantis neuromokslo tyrimų rezultatais, galima pateikti daug efektyvaus mokymosi receptų. Nustatyta, kad taip, kaip prieš fizinę veiklą reikalingas raumenų apšilimas, prieš protinę veiklą  naudinga „pamiklinti“ smegenis: mintinai atlikti matematinius veiksmus, prisiminti įvykius atbuline tvarka ir pan. 

Judy Willis tyrimai rodo, kad kuo daugiau smegenų sričių išsaugo duomenis apie dalyką, tuo daugiau atsiranda su tuo dalyku susijusių jungčių. Todėl geriausia vienu metu naudoti įvairius mokymosi metodus: perskaityti, nupiešti, papasakoti, parašyti esė. 

Susikaupti, geriau įsiminti padeda ir kvapai. Įrodyta, kad įkvėpus rozmarino eterinio aliejaus, padidėja tam tikrų smegenų dalių aktyvumas, mokymasis tampa efektyvesnis.

Į doc. dr. Vilijos Stanišauskienės paskaitą „Kaip muzika ir meditacija veikia smegenis? Efektyvaus mokymosi receptai“ kviečiame rugsėjo 15  d. 14 val. KTU „Santakos“ slėnio 2 salėje (K. Baršausko g. 59, Kaunas). Daugiau informacijos apie festivalį „Erdvėlaivis Žemė“, rasite čia.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...