captcha

Jūsų klausimas priimtas

Planšetė – savo vartotoją radęs įrenginys ar laikina mada?

Planšetės nėra ir nebuvo mados reikalas: jos atrado savo vartotoją, ir pažangesni mobilieji telefonai ar lengvesni nešiojamieji kompiuteriai jų tikrai nepakeis. Taip LRT.lt sako informacinių technologijų ekspertas Džiugas Paršonis. Tuo metu planšetinius kompiuterius parduodančių įmonių atstovai teigia, kad jų pardavimai auga. 
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Negalima sakyti, kad planšetės nugalėjo pasaulį, tačiau negalima jų vadinti ir vien mados dalyku, įsitikinęs D. Paršonis. „Pagal skvarbą jas galima lyginti su nešiojamais muzikos grotuvais ar išmaniaisiais laikrodžiais. Tačiau kai turi mobilųjį telefoną ir kompiuterį, tai nėra būtinybė“, – teigia informacinių technologijų ekspertas. 

Pardavimai auga, o kai kur – ir įspūdingai

Pasak buitinės technikos ir elektronikos prekybos tinklo „Topo centras“ atstovo ryšiams su žiniasklaida Žilvino Kulvinskio, remiantis tyrimų bendrovės „GfK“ duomenimis, lyginant pirmuosius septynis šių metų mėnesius su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, planšečių pardavimai Lietuvoje auga 10 proc. skaičiuojant sumas bei 7 proc. skaičiuojant kiekį. Tai reiškia, kad pirkėjai renkasi brangesnius planšetinius kompiuterius.

„Analogiška tendencija pastebima ir „Topo centre“. „Apple“ atidarius „Apple Shop“ „Topo centre“ ir praplėtus planšečių pasiūlą, matyti aiškus „iPad“ pardavimų augimas – šiais metais planšečių pardavimai augo du kartus pagal sumą bei 50 proc. pagal kiekį“, – teigia pašnekovas.

Tuo metu mobiliojo ryšio tiekėjo „Tele2“ komunikacijos vadovas Andrius Baranauskas pažymi, kad planšečių pardavimai jų salonuose šiuo metu yra stabilūs, su augimo tendencija.

„Tačiau reikia pastebėti, kad planšetės dažnai tarnauja ilgiau nei, tarkime, mobilieji telefonai. Telefonus žmonės dažnai keičia kas dvejus metus, planšetes gali naudoti ir ilgiau. Aišku, tai nėra toks įrenginys, kaip televizorius, kurio gali nekeisti ir 10 metų, tačiau jos taip greit nesusidėvi kaip mobilusis telefonas, kurį po keliasdešimt kartų per dieną tenka dėti ir traukti iš rankinės ar kišenės, kartais – išmesti iš rankų. Tai turi įtakos ir pardavimams – negali tikėtis, kad jos bus perkamos taip dažnai, kaip mobilieji telefonai“, – komentuoja A. Baranauskas.

Kai kur planšetės – nepakeičiamos

Pasak D. Paršonio, planšetės turi savo nišą ir ta niša visuomet išliks: „Yra vietų, kur jos – nepakeičiamos, pavyzdžiui, prekių sandėliuose arba ligoninėse. Sandėlininkams, kurie turi prižiūrėti logistiką, tai absoliučiai nepakeičiamas įrankis. Taip pat ir pažangiose ligoninėse, turinčiose elektroninę sistemą. Tai yra tos nišos, iš kurių niekada „neišmuši“ planšetės. Net jei jos nebus plačiai pardavinėjamos, jos visuomet liks šiose specifinėse nišose, kurių yra ir daugiau.“

Pasak Ž. Kulvinskio, remiantis tyrimų duomenimis, planšetinis kompiuteris – pirmiausia įrankis naršyti internete, vaizdo turiniui peržiūrėti. Mažiau populiaru juo naudotis tikrinant el. paštą, naršant socialiniuose tinkluose ar žaidžiant žaidimus bei žiūrint filmus.

„Žmonės pripažįsta jį nepakeičiamu daiktu kelionėse, o namuose planšetinis kompiuteris dažnai tampa antruoju ekranu“, – teigia pašnekovas.

Savo ruožtu A. Baranauskas pažymi, kad verslo klientai planšetes perka specifinėms paslaugoms – jas galima pamatyti restoranuose vietoje meniu, jas naudoja kurjeriai, vairuotojai.

„Taip pat pastebime, kad tėvai jas perka vaikams kaip žaidimų ir mokymosi priemonę. Dar vienas planšečių panaudojimo būdas – kaip papildomo ekrano, naudojamo sodybose. Žmonėms, kurie nenori nusivežti ir palikti televizoriaus sodyboje, nes nesaugu, o kas kartą vežtis nepatogu, išeitis yra planšetinio kompiuterio naudojimas. Planšetės taip pat naudojamos automobiliuose kaip navigacijos ekranas“, – kalba A. Baranauskas.

Konkurencija didėja, tačiau išstumti planšečių nepavyks

D. Paršonio teigimu, versle pakeisti nešiojamąjį kompiuterį planšetė – tokia, kokia yra dabar, – negali, nepaisant kai kurių žymių technologijų firmų vadovų tikinimo.

„Tačiau daugelis verslo žmonių atrado, kad jiems patinka liečiamas paviršius ir tai, kad įrenginys sąlyginai kompaktiškas. Todėl dabar yra nemažai hibridinių sistemų, kur galima atjungti ekraną, taip pat labai stipriai padaugėjo nešiojamųjų kompiuterių su lietimui jautriais ekranais. Tačiau apskritai versle planšečių vieta yra siauresnė.

Namuose konkurencija joms irgi padidėjo, tai – ir skaityklė, ir vaizdo įrašų žiūrėjimo įrenginys, ir žaidimų aparatas. Ilgainiui paaiškėjo, kad specializuotos skaityklės, nors ir neturi didelių spalvų ar vaizdo galimybių, yra daug patogesnės knygoms skaityti, nes pakrauta jų baterija ilgiau tarnauja. Kalbant apie žaidimus, paaiškėjo, kad niekas neketina užleisti pozicijų, o nedidelių rankinių žaidimų aparatėlių buvo ir bus dar daugiau“, – sako D. Paršonis.

Vis dėlto informacinių technologijų ekspertas abejoja, kad pažangesni mobilieji telefonai arba lengvesni nešiojamieji kompiuteriai galėtų išstumti planšetes.

„Nors kai kurios bendrovės bando didesnius mobiliuosius telefonus „pakišti“ po planšečių teritorija, vis dėlto yra riba, kokio dydžio daiktą gali priglausti prie ausies kalbėdamas. Dėl to telefonas negali atstoti planšetės.

Kalbant apie kompiuterį, jis santykinai mažiau mobilus nei telefonas: į kišenę netelpa, jo baterija netarnauja ilgiau nei porą valandų, jis yra labiau „pririštas“ prie kažkokios vietos. Tuomet norisi kuo daugiau ploto vaizdui, nes darbui reikia daug erdvės. Planšetė yra tarsi aukso vidurys. Kai kam to visiškai pakanka, kai kam – ne“, – kalba D. Paršonis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...