captcha

Jūsų klausimas priimtas

Socialiniai tinklai: kaip save pateikti ieškantis darbo? Profesionalų patarimai

Ar žinojote, jog prieš darbo pokalbį būtina ne tik išsilyginti kostiumą, susikaupti ir šypsotis? Be visų šių dalykų, itin svarbu yra tinkamai susitvarkyti savo socialinių tinklų profilius. Šiandien dažnas darbdavys tikrina informaciją juose, neretai nebesigilindamas net į gyvenimo aprašymą. Todėl nevalia pamiršti kai kurių dalykų veikiant socialinėje erdvėje.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Socialinis tinklas pagal darbo pobūdį

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2016 metais kiek daugiau nei pusė visų Lietuvos gyventojų (50,3 proc.) aktyviai veikė socialiniuose tinkluose. Nors tinklalapis „Facebook“ lyderiauja, visgi egzistuoja dar keli socialiniai tinklai, kuriuos tikrina darbdaviai. Tiesa, tai priklauso nuo darbo specifikos.

Rinkodaros socialiniuose tinkluose mokymų namų „EduMint“ vadovas Domantas Širvinskas teigia, kad be „Facebook“, nederėtų pamiršti ir tokių socialinių tinklų kaip „Instagram“ ar „LinkedIn“: „Facebook“ jau yra tapęs „socialinio tinklo“ sinonimu, kuriame yra „visi“. Čia turime didžiausią kontaktų ratą, o tie kontaktai – artimiausi. Arba bent „Facebook“ sugeba paskleisti žinutę, kad ją pamatytų mums svarbūs žmonės.

Antroje vietoje turėtų būti „Instagram“ ir „LinkedIn“. Pirmasis svarbus kūrybiškoms asmenybėms, kurių buvimą socialiniuose tinkluose labiau motyvuoja žinomumas, idėjų sklaida, estetikos ar įkvėpimo paieškos.

Tuo tarpu „LinkedIn“ – verslo dalyvių (ypač rinkodaros ir komunikacijos sričių) tinklas. Taip pat jame yra daug su technologijomis dirbančių žmonių, programuotojų. Taigi kiekvienas turėtų pasirinkti jam tinkamiausią tinklų kombinaciją.“

Nuo išankstinės nuomonės ne bėgti, o teisingai ją formuoti

„Manau, kad nuo išankstinės nuomonės susidarymo reikia ne saugotis, o ją teisingai suformuoti. Darbdaviai supranta, kad neužtenka nusamdyti tinkamų kompetencijų žmogų. Jei darbuotojas neįsilies į komandą ir jam bus svetimos įmonės vertybės, laimingas nebus nei vienas, – teigia specialistas. – Per darbo pokalbį aptarimas įmanomas, bet jis labai trumpas ir nelabai tikslus: darbdavys gali neužduoti tinkamų klausimų, o potencialus darbuotojas, norėdamas įtikti, atsakinės nenuoširdžiai. Socialiniuose tinkluose esančią informaciją mes galime filtruoti, tačiau nesuklastosime.“

CVbankas.lt pardavimų vadovė Daiva Šiurkienė teigia, kad labiausiai darbdaviai atkreipia dėmesį į nuotraukas, laisvalaikio leidimo būdus, išvaizdą. Tiesa, kalbant apie išankstinės nuomonės formavimą socialiniuose tinkluose, moters nuomonė kitokia: „Socialinio tinklo naudojimas tikrai nėra privalumas darbinantis, tačiau blogas jo turėjimas gali sukurti neigiamą nuomonę apie žmogų.“

Pašnekovė tikino, kad itin svarbu, kad socialinėje platformoje būtų aiškiai išdėstyta informacinė ir įspėjamoji informacija (pavyzdžiui, kompiuterinių virusų).

Panašios nuomonės ir rinkodaros socialiniuose tinkluose specialistas: „Kalbant apie darbo paieškas, labai svarbu ir „Facebook“, ir „LinkedIn“ nurodyti savo išsilavinimą ir darbų patirtis, o turinys ant sienos turi atitikti įvaizdį, kurį norite suformuoti darbdavio akyse.“

Patarimais pasidalino ir strateginės komunikacijos bendrovės „OMConculting“ vadovė Orijana Mašalė: „Formuojant savo kaip darbuotojo reputaciją svarbi yra informacija apie sukauptą patirtį, turimas kompetencijas, tobulintą kvalifikaciją, dalyvavimą įvairiuose renginiuose – visa tai rodo asmens karjeros kelią ir atspindi jo asmenines savybes.

Receptai yra paprasti: būti savimi, elgtis pagal savo vertybes, rodyti profesinius ir visuomeninius pasiekimus, būti pozityviu“, – akcentavo moteris.

Be abejo, veikiant socialiniuose tinkluose itin svarbi ir pati komunikacija.

„Bendravimas socialiniuose tinkluose yra panašus į bendravimą gyvame pasaulyje. Kad ir koks pasitempęs kandidatas bus darbo pokalbyje, bet jei vadovas jį pamatė prieš įeinantį į biurą besispjaudantį ar chuliganiškai pasistačiusį automobilį, abejoju, ar tas pokalbis bus toks jau svarbus.

Taigi mūsų bendravimas komentaruose ir kita vieša veikla yra mūsų tikro gyvenimo ir kultūros atspindys. Nemanau, kad daug darbdavių specialiai skaitytų kandidato komentarus, bet įsivaizduokite, kad karštoje politinėje diskusijoje komentaruose išsikoliojote su savo „oponentu“, o po kelių mėnesių ateinate pas jį į pokalbį dėl darbo“, – dėstė D. Širvinskas.

Didžiausios klaidos

D. Šiurkienė teigė, kad yra keletas dalykų, kurie gali atkreipti neigiamą darbdavių dėmesį: „Alkoholinių gėrimų vartojimas, atviros nuotraukos, komentarai su keiksmažodžiais, gramatinės klaidos, nuolatinis pomėgis žaisti kompiuterinius žaidimus, prabangaus gyvenimo demonstravimas (puokščių rodymas, vakarienės restoranuose).“

Tiesa, D. Širvinskas pabrėžė, kad išpuoselėti socialiniai tinklai ne visada atneša tik naudą, būtina laviruoti: „Manau, kad pagrindinė klaida – nuėjimas į kraštutinumus. Vienas variantas – savo anketą per daug „nulaižyti“, ištobulinti, palikti labai gerą, bet tik profesinį turinį. Taip darbdavys arba įžvelgs klastą, arba pagalvos, kad esate nuoboda be asmeninio gyvenimo. Kitas variantas – paslėpti visą savo turinį arba būti nerandamu.

Formaliai vadovas neturėtų darbuotojo atmesti vien dėl to, tačiau renkantis iš kandidatų su artimais įgūdžiais, gebėjimas valdyti viešą informaciją apie save gali būti palaikytas privalumu. Ypač jei darbas susijęs su komunikacija“, – tikino pašnekovas.

Kaip teigia O. Mašalė, kartais nekaltos asmenukės ar netinkami įrašai gali daryti neigiamą įspūdį: „Viešos paskyros nepuošia audringų vakarėlių fotografijos ar asmenukės prieš veidrodį. Taip pat vertėtų atidžiai vertinti savo paskyroje naudojamą žodyną, taip pat apgalvoti, kuria kitų asmenų informacija dalinatės. Pavyzdžiui, viena yra dalintis gyvūnų globos namų skelbimais, kita – apie tai, kad alaus kaina užsienyje yra mažesnė nei Lietuvoje.“

Specialistų bei vadovų atrankas organizuojančios įmonės „HR factory“ direktorė Henrika Bivainienė pridūrė: „Žiūrime, ar nėra gramatinių, stiliaus bei kalbos kultūros klaidų. Taip pat alkoholio ar narkotikų paveiktų fotografijų bei nuorodų į kraštutines politines pažiūras, seksizmą, rasizmą ar ginklus.“

Vietoje gyvenimo aprašymo – socialiniai tinklai

Ir visgi šiomis dienomis socialinių tinklų profiliai gali būti žymiai informatyvesni nei gyvenimo aprašymas.

Taip sako ir D. Širvinskas: „Kiekvienas darbdavys socialinius tinklus išnaudoja skirtingai. Aš pats prieš savaitę ieškojau turinio kūrėjo socialiniams tinklams. Šis užsiėmimas reikalauja daugybės kompetencijų: ir sekti komunikacijos strategiją, ir kurti vizualinį turinį, ir rašyti tekstą, dirbti su reklama, valdyti „Facebook“ funkcijas.

Todėl net darbo skelbime nurodžiau, kad CV gauti nenoriu – prašau atsiųsti nuorodas į kandidatų prižiūrimas anketas: asmenines ir darbines. Ten radau ir darbo patirtis, ir konkrečius darbus, galėjau įvertinti kiekvieną iš kompetencijų atskirai.“

Vis dėlto tikrai ne visos įmonės keičia gyvenimo aprašymą į socialinius tinklus.

„Kai kuriose srityse socialinių tinklų paskyros keičia CV. Visgi dažniausiai darbdaviai iš kandidatų vis dar tikisi gyvenimo aprašymo, nes jame neretai pažymimos specifinės pozicijai turimos kompetencijos, ko iš bendro socialiniuose tinkluose skelbiamo patirties pristatymo paprastai nesimato.

Be to, CV formatas atskleidžia žmogaus kūrybiškumą, dėmesį detalėms, pagal gan standartinę CV formą darbdaviui yra patogiau daryti pirminę atranką“, – teigia strateginės komunikacijos bendrovės „OMConculting“ vadovė O. Mašalė.

Tam pritaria ir H. Bivainienė. Pasak jos, CV yra gerokai išsamesnis.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...