captcha

Jūsų klausimas priimtas

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys

„Kibernetinio saugumo problema Lietuvoje yra lygiai tokia pat aktuali kaip ir didžiausiose pasaulio šalyse, kadangi šalių, biurų ar namų sienos kibernetinėje erdvėje neegzistuoja“, – sako Monika Žemgulytė, Kazimiero Simonavičiaus ir „Cyber Security Academy“ Kibernetinio saugumo mokymų projekto vadovė.
J. Wennington/unsplash.com nuotr.
J. Wennington/unsplash.com nuotr.

Pagrindinė bėda, su kuria susiduriame – reikiamų kompetencijų ir specialistų trūkumas, teigiama pranešime spaudai. Šiandien organizacijos jau nebegali kliautis vien technologijomis: ugniasienėmis, antivirusinėmis programomis ir kt. „Taip yra todėl, kad „hakeriai“ keičia taktiką: užuot sunkiai brovęsi per kompiuterių ir tinklų apsaugos priemones, jie į sistemų vidų prasiskverbia puldami silpniausią grandį – kompiuterių vartotojus, kuriems trūksta kibernetinio saugumo kompetencijų. Tuomet tradicinių saugos priemonių nebeužtenka ir į mūšį stoja svarbiausia šių dienų gynybos grandis – saugumo specialistai, kurių kvalifikacija ir gebėjimai suvaldyti kibernetines atakas tiesiogiai lemia žalos mastą“, – sako M. Žemgulytė.

Kibernetinio saugumo situacija Lietuvoje – yra kur pasitempti

M. Žemgulytės teigimu, šiuo metu kibernetinio saugumo situaciją Lietuvoje galima vertinti vidutiniškai gerai – Lietuva yra viena iš 20-ies šalių, kurių kibernetinio saugumo indeksas aukščiausias. „Tačiau kova už saugią kibernetinę erdvę čia nesibaigia: netrukus įgyvendinsime GDPR reglamentą, kuris teisiškai įpareigoja ES šalis, taip pat ir Lietuvą, tinkamai saugoti asmens duomenis ir už kurio netinkamą taikymą numatytos didelės baudos“, – pabrėžia projekto vadovė.

Nors remiantis kibernetinio saugumo indeksu esame tarp 20-ies šalių turinčių saugiausią kibernetinę erdvę, paradoksalu, kad saugumo specialistų Lietuvoje trūksta. Skaičiavimai rodo, kad iki 2020-ųjų metų vien Lietuvoje reikės 11 tūkstančių kibernetinio saugumo specialistų ir panašu, kad tendencija tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje dar kurį laiką nesikeis: specialistų paklausa bus kur kas didesnė, nei pasiūla.
 
Kad būtų užtikrintas kibernetinis saugumas, visų pirma organizacijos privalo turėti naujausias ir veiksmingiausias kompiuterių ir tinklų apsaugos priemones. M. Žemgulytė tikina, kad norint užtikrintai sumažinti kibernetinių atakų riziką ir greit jas pažaboti, būtina, kad IT specialistai mąstytų kaip „hakeriai“, t. y. jie turi turėti tokias pačias kompetencijas tam, kad galėtų greitai ir efektyviai atremti puolimus bei nuspėti galimas atakas. „Natūralu, kad norint įgauti tokias žinias knygų ar akademinių paskaitų neužteks – to išmokyti gali tik patys „hakeriai“, – sako kibernetinio saugumo mokymų projekto vadovė.
 
Kibernetinio saugumo mokymai – ne tik IT specialistams
 
M. Žemgulytė teigia, kad kibernetinio saugumo sąmoningumo didinimo mokymai turi būti privalomi visų organizacijų darbuotojams, kadangi šiandien jie yra pagrindinis nusikaltėlių taikinys. Jų metu detaliai išaiškinamos pagrindinės daromos saugumo klaidos, pristatomi saugaus elgesio modeliai ir atliekami realūs bandymai siekiant nustatyti konkrečios organizacijos žinių apie kibernetinį saugumą trūkumo mastą.
 
Kalbant apie IT specialistams skirtus kibernetinio saugumo mokymus, ypač svarbu, kad mokymai būtų praktiniai ir IT specialistai ne tik teoriškai žinotų, ką turi padaryti grįžę į darbą, bet ir praktiškai jau būtų išbandę reikiamas strategijas saugioje aplinkoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...