captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atvejai, kai žmonės tik per plauką nesusprogdino atominių bombų

Stebėdami Šiaurės Korėjos branduolinės ginkluotės ambicijų krizę analitikai dažnai įspėja, kad kylant įtampai regione politikai gali apsiskaičiuoti ir išprovokuoti branduolinį karą, net jei to ir nesiekia. Jūsų dėmesiui – pasakojimas apie istorinius atvejus, kai žmonės tik per plauką nesusprogdino atominių bombų – kartais pavojus kildavo dėl paprasčiausių netyčinių klaidų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Dirbdamas su branduoliniais ginklais viliesi, kad reikalai klostysis puikiai. Tačiau negali visą laiką viskas klostytis puikiai, sako incidento Arkanzase liudininkas režisieriui Robertui Kenneriui. 2016-aisiais R. Kenneris išleido dokumentinį filmą pavadinimu „Command and Control“ apie įvykį, nutikusį 1980 m. rugsėjo 18-ąją nedideliame Damasko kaimelyje. Jame amerikiečiai laikė galingiausią savo branduolinį ginklą B53, pritaisytą prie raketos „Titan 2“. Kartą mechanikai, įprastai keisdami detales, pametė varžto galvutę ir ši atsitrenkusi į raketos sienelę pramušė skylę. Pro ją ėmė veržtis raketų kuras, galiausiai kilo sprogimas, kuris sunaikino visą raketos paleidimo aikštelę. Tačiau, laimei, ne toks stiprus, kad netyčia būtų detonavęs branduolinę galvutę. O ji buvo tris kartus galingesnė nei visos Antrajame pasauliniame kare naudotos bombos, įskaitant ir dvi atomines. Filmas pastatytas pagal keleriais metais anksčiau išleistą Erico Schlosserio knygą tuo pačiu pavadinimu.

Remdamiesi prieinamų šaltinių informacija, ekspertai suskaičiuoja per 30 netyčinių branduolinės ginkluotės incidentų, dažnas iš jų galėjo baigtis blogiausiai – sprogimu. Greta šių atvejų Londono „Chatham House“ centro analitikai prieš trejus metus detalizavo dar 13 atvejų, kai žmonės sąmoningai tik per plauką nepaleido branduolinio ginklo. Pasak „Chatham House“, kartais išgelbėdavo „tik asmeninis pareigūno apsisprendimas sulaužyti instrukciją“. Sovietų Sąjungoje du pavojingiausi atvejai nutiko 1962 ir 1983 m.

Pirmuoju atveju branduolinį ginklą nešančio povandeninio laivo kapitonas prie Kubos krantų Valentinas Savickis pamanė esąs puolamas, kai amerikiečiai vykdydami Kubos blokadą pradėjo povandeninių bombų pratybas. Apie jas sovietams buvo pranešta, bet informacija dėl komunikacijos trikdžių minėto kapitono nepasiekė. Laimei, paleisti branduolinę bombą reikėjo kelių pareigūnų sutikimo. Jie blokavo kapitono sprendimą ir laukė patikslinimo iš Maskvos. 

Daugiau apie tai – Algirdo Acaus reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...