captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aukščiausio lygio pripažinimas: VU mokslininkų straipsnis išspausdintas žurnale „Science“

Viename prestižiškiausių pasaulyje mokslinių žurnalų „Science“ išspausdino Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkų straipsnį „A cyclic oligonucleotide signaling pathway in Type III CRISPR-Cas systems“.
V. Šikšnys, BNS nuotr.
V. Šikšnys, BNS nuotr.

Pirmą kartą istorijoje visi tokio lygio žurnale paskelbto straipsnio autoriai yra lietuviai, VU Gyvybės mokslų centre veikiančio Biotechnologijos instituto mokslininkai: Miglė Kazlauskienė, Georgijus Kostiukas, Česlovas Venclovas, Gintautas Tamulaitis ir Virginijus Šikšnys, rašome pranešime žiniasklaidai.

Žurnale „Science“ išspausdinami tik maždaug 7 proc. iš visų teikiamų straipsnių, todėl šis Lietuvos mokslininkų pasiekimas dar kartą įrodo, kad Lietuvoje atliekami tyrimai yra aukščiausio pasaulinio lygio ir svarbūs viso pasaulio mokslo raidai.

VU mokslininkai parodė, kad kai kurios bakterijų apsaugos nuo virusų CRISPR-Cas sistemos, atpažinusios į ląstelę patekusias svetimas viruso nukleorūgštis, sintetina unikalias signalines molekules (ciklinius oligoadenilatus), kurios aktyvuoja nespecifinę ribonukleazę – visą ląstelės RNR sunaikinantį fermentą.

„Šis signalo perdavimo kelias veikiausiai ir nulemia, jog viruso užpulta bakterija altruistiškai susinaikina tam, kad virusas nepasidaugintų ir neužpultų kitų bakterijų“, – dėsto VU Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys.

VU Gyvybės mokslų centro laboratorijose su CRISPR-Cas sistemomis dirbama jau daugelį metų. Plačiausiai žinomas yra Cas9 baltymas, kuris šiuo metu yra aktyviai naudojamas kaip genomo redagavimo įrankis. Šį baltymą VU mokslininkų komanda tyrinėja jau beveik dešimtmetį, o visai neseniai – šių metų gegužę – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įmonė „DuPont Pioneer“ ir VU pranešė apie gautą CRISPR-Cas sistemos JAV patentą.

 „Science“ spausdintame straipsnyje aprašomos atrastos molekulės yra unikalios, nes apie jų egzistavimą gamtoje iki šiol nebuvo žinoma. „Šis atradimas yra labai svarbus žingsnis mokslui, siekiant suprasti bakterijų signalus ir komunikaciją. Šios žinios gali būti pritaikytos kuriant naujus molekulinius įrankius moksliniams tyrimams bei kuriant inovatyvius ligų diagnostikos metodus “, – teigia prof. V. Šikšnys.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...