captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į kosmosą paleistas palydovas „LituanicaSAT-2“

Į kosmosą penktadienio rytą pakilo trečiasis lietuviškas palydovas – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų ir bendrovės „NanoAvionics“ sukurtas „Lituanica SAT-2“.
Federico Beccari/Unsplash nuotr.
Federico Beccari/Unsplash nuotr.

Iš Indijoje Andra Pradešo valstijoje esančio kosmodromo paleistas palydovas orbitoje turėtų suktis iki trejų metų. Projekto vadovas Vytenis Buzas sako, kad tai svarbus žingsnis Lietuvai, padėsiantis sparčiau vystyti aukštąsias technologijas.

„Su „LituanicaSAT-2“ mes skraidiname raketinio mikrovariklio sistemą. Tokio tipo palydove, tokio sistema nėra skridusi iki šiol. Mūsų srities technologijose mes pirmaujame. Iš tikrųjų, to reikšmė gana didelė. Pelnėme nemažai dėmesio iš užsienio organizacijų būtent dėl to, kad tai yra pakankamai unikalios ir naujos technologijos. Ir jos buvo sukurtos ir išvystytos Lietuvoje“, – LRT RADIJUI pabrėžia V. Buzas.

Lietuviai dalyvauja projekte „QB50“, jo tikslas yra paleisti į kosmosą visą grupę mažųjų palydovų. Jie tyrinės žemutinius termosferos sluoksnius. Projektui vadovauja Belgijoje įsikūręs von Karmano institutas, prie jo daugiau nei šešerius metus dirbo mokslininkai iš 23 šalių ir apie pusšimčio universitetų, pranešė VU.

Pasak VU Fizikos fakulteto Kieto kūno elektronikos katedros Kosmoso technologijų centro vedėjo Liudo Tumonio, idėja paleisti daugybę palydovų vietoje vieno didelio kilo todėl, kad termosferoje išretėjusi atmosferalabai stabdo palydovus. Jie leidžiami taip, kad tik trumpai praskrietų pro šį sluoksnį – tokiu atveju vienas palydovas labai trumpai gali rinkti duomenis, be to, jis ištiria erdvę tik viename taške.

Vikipedija nuotr.

„Naudojant keliasdešimt mažų palydovų daugybėje skirtingų taškų matuojami skirtingi termosferos parametrai. Jei sugestų vienas palydovas – misija iškart baigtųsi, o jei suges nors ir keli iš šių, kaip aš juos vadinu, miniatiūrinių palydovų – tyrimus toliau galėsime tęsti. Beje, visi šie palydovai kartu sudėjus kainuoja tiek pat, kiek ir vienas didelis“, – yra sakęs mokslininkas.

Projekto „QB50“ metu planuojama paleisti 37 palydovus.

Lietuviškas palydovas išsiskiria tuo, kad varomas cheminiu kuru. Šis kuras mažame palydove išbandomas pirmą kartą.

Pirmieji lietuviški palydovai, sukurti Kauno technologijos universiteto („LitSat-1“) ir Vilniaus universiteto („LituanicaSat-1“) mokslininkų, į kosmosą buvo paleisti 2014 metų pradžioje.

Federico Beccari/Unsplash nuotr.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close