captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pritaikius A. Einsteino reliatyvumo teoriją, atrasta nauja planeta

Naujų pasaulių paieška yra tikras iššūkis Žemės mokslininkams. Kol kas efektyviausi ir daugiausiai planetų suradę buvo du metodai – radialinių greičių ir tranzitų. Tačiau Tel Avivo universiteto ir Harvardo–Smithsonian astrofizikos centro (CfA) mokslininkams pavyko atrasti naują egzoplanetą, pritaikius Alberto Einsteino reliatyvumo teoriją, rašo sciencedaily.com.
Kepler 76b, CfA nuotr.
Kepler 76b, CfA nuotr.

Naujų pasaulių paieška yra tikras iššūkis Žemės mokslininkams. Kol kas efektyviausi ir daugiausiai planetų suradę buvo du metodai – radialinių greičių ir tranzitų. Tačiau Tel Avivo universiteto ir Harvardo–Smithsonian astrofizikos centro (CfA) mokslininkams pavyko atrasti naują egzoplanetą, pritaikius Alberto Einsteino reliatyvumo teoriją, rašo sciencedaily.com.

„Šiam būdui reikia labai tikslių žvaigždės ryškumo matavimų, o tokie duomenys gaunami tik NASA „Kepler“ misijos surinktos informacijos dėka“, – teigė astrofizikas Davidas Lathamas iš CfA.

Nors „Kepler“ kosminis teleskopas buvo sukurtas tranzito metodo naudojimui, jo surinkta informacija buvo pritaikyta naujajam A. Einsteino metodui, kuris pirmą kartą buvo pasiūlytas Avi Loebo ir jo kolegos Scotto Gaudi 2003 m.

Mokslininkai žvaigždės ieškojo, pritaikydami tris A. Einsteino reliatyvumo teorijoje naudotus efektus, iš kurių du yra „atsakingi“ už tai, kad planetos žvaigždė kartais atrodo ryškesnė arba blankesnė: kuo arčiau Žemės ji yra – tuo ryškesnė atrodo. Taip įvyksta todėl, kad reliatyvumo efektai fokusuoja žvaigždės skleidžiamą šviesą. Trečiasis efektas įvyksta dėl nuo planetos atsispindinčios žvaigždžių šviesos. Trijų efektų teorija sudaro akronimą BEER (Beaming, Ellipsoidal, and Reflection/emission modulations algorithm).

„Mokslininkams pirmą kartą pavyko rasti planetą, pritaikius šiuos reliatyvumo teorijos aspektus“, – kalbėjo astrofizikas Tsevi Mazehas iš Tel Avivo Universiteto.

Atrastoji planeta „Kepler 76b“ arba „Einsteino planeta“ yra Gulbės žvaigždyne, nuo Žemės nutolusi per maždaug 2 tūkst. šviesmečių. Ji yra 25 proc. didesnė už Jupiterį ir apie savo F tipo žvaigždę apsisuka per 1,5 Žemės paras. „Kepler 76b“ visada viena puse atsisukusi į savo saulę, todėl ta planetos pusė įkaista iki beveik 2 tūkst. laipsnių karščio, tačiau planetoje pučiantys stiprūs vėjai karštį išnešioja po visą paviršių.

Tiesa, naujuoju metodu galima atrasti tik gerokai už Žemę didesnes planetas.

„Kiekvienas planetų paieškos metodas turi savo privalumų ir trūkumų, tačiau kiekvienas jų suteikia mums dar daugiau žinių apie visatą“, – teigė A. Loebas.

Atradimas bus išspausdintas mokslo žurnale „The Astrophysical Journal“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...