captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kokius iššūkius verslo lyderiams meta ketvirtoji pramonės revoliucija?

„Šiandien lyderystė yra neatsiejama nuo inovacijų. Jeigu anksčiau užteko būti charizmatišku vadovu ir aplink burti žmones, šiandien lyderis yra tas, kuris geba įžvelgti ateities perspektyvą ir inicijuoja pokyčius“, – teigia Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Vadybos krypties studijų programų vadovė docentė Lina Užienė.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Technologiniai pokyčiai atveria naujas galimybes, įgalina pasiekti ženkliai aukštesnės pridėtinės vertės, tačiau vadinamoji „Pramonė 4.0“, ketvirtoji industrinė revoliucija, pasak L. Užienės, kelia virtinę iššūkių organizacijų valdymui ir vadybai.

„Įsisiūbuojanti robotizacijos ir dirbtinio intelekto banga, daiktų internetas, 3D spausdinimo galimybės, didžiųjų duomenų masyvų analitika ir virtualios valiutos – tai tik keletas naujųjų technologijų pavyzdžių, keičiančių tradicinius gamybos ir vartojimo principus bei įmonėms keliančių daugybę naujų neapibrėžtumų. Juos naujų technologinių pokyčių aplinkoje turi įveikti vadovai“, – kalbėjo L. Užienė.

Blanksta ribos tarp industrijų

KTU docentė įsitikinusi: „Šiandieniniame pramonės žemėlapyje ribos tarp industrijų ima blankti. Analizuojant inovacinius verslus, neretai tampa sunku įžvelgti ribas tarp telekomunikacijų industrijos ir pramogų verslo, tarp energetikos ir informacinių technologijų, tarp mažmeninės bankininkystės ir mažmeninės prekybos bendrovių“.

L. Užienė pažymi, kad ryšiai tarp vartotojo, gamintojo ir tiekėjo taip pat tampa sunkiai apčiuopiami. Nyksta ribos tarp funkcinių organizacijų padalinių, atsiranda naujų verslo modelių įvairovė, kurių įgyvendinimas reikalauja naujų žinių ir vadybinių kompetencijų.

„Vertė vartotojui kuriama nauju būdu, naujomis technologijomis ir nauja forma. Įmonių veikla neretai tampa priklausoma nuo platformų, kurios keičia tiek B2C, tiek ir B2B verslo modelius“, – teigia pašnekovė.

Asociatyvinė BNS nuotr.

Įmonės turės pagerinti savo technologinį raštingumą

Skaitmeninių technologijų įsigalėjimas leidžia vartotojui visapusiškai įsitraukti į produkto kūrimo procesą ir turėti jam įtakos. „Sensorių ir duomenų analitikos pagalba gamintojai realiame laike stebi ir analizuoja vartotojų įpročius, poreikius, reakcijas ir ilgalaikius interesus. Tai leidžia pasiūlyti paslaugą ar produktą, visiškai atitinkantį jo lūkesčius čia ir dabar, be didesnių laiko ir kūrybinio eksperimentavimo sąnaudų“, – sako L. Užienė.  

Docentė taip pat atkreipia dėmesį, kad įmonės turi būti tinkamai pasirengusios dirbti su naujausiomis skaitmeninėmis technologijomis ir suvokti, jog raktas į „programuojamą“ pasaulį ir konkurencingumą slypi „programinio kodo“ žinojime: „Per artimiausius penkerius metus visos įmonės bus priverstos pagerinti savo technologinį raštingumą, kad galėtų prisitaikyti prie naujų žaidimo taisyklių ir išlikti.“

Anot L. Užienės, inovacijos užtikrina įmonėms galimybę rinkoje judėti didesniu pagreičiu, tačiau tam, kad inovacijos bendrovėse atsirastų – reikalinga bendradarbiavimo kultūra.

„Išradimą gali sukurti ir vienas darbuotojas, tačiau tam, kad būtų galima jį komercializuoti, transformuoti į sėkmingą verslo modelį ir paversti pinigų srautu, reikalinga komanda. Jau dabar vadovai suvokia, kad spartesniam judėjimui pirmyn reikia greito ir atviro inovacijų kūrimo proceso“, – akcentuoja pašnekovė. Pasak docentės, didžiausios bendrovės investuoja milijonus eurų į startuolių vystymą, o tuo pačiu inovatyvių idėjų absorbavimą iš išorės su tikslu atsinaujinti, eliminuoti konkurencinę grėsmę, išvengti griaunančiųjų inovacinių jėgų rinkoje.

L. Užienė pabrėžia, kad gausėjantys duomenų masyvai iš vadovų reikalauja profesionalių analitinių įgūdžių ir įrankių įsisavinimo, o naujų finansavimo instrumentų taikymas būtų tarp jiems būtinų know-how (liet. žinau kaip) atributų.

„Dalijimosi ekonomika skatina orientuotis į tikslą, patirtį ir paslaugą, bet ne produktą. Įmonėms transformuojant verslo modelius, visa tai sukelia iššūkių, prisitaikant prie naujos vartotojų elgsenos, rekonstruojant išteklių valdymo procesus“, – pažymėjo pašnekovė.

Lietuvos verslininkų laukia pokyčiai

Anot KTU docentės, tiek Lietuvos pramoninkų konfederacija, tiek LR Ūkio ministerija šiandien vienbalsiai sutaria, kad būtina stiprinti Lietuvos įmonių gebėjimus ir kompetencijas aukštųjų technologijų ir pramonės skaitmeninimo srityse, nes tai yra pagrindiniai instrumentai, norint pasiekti konkurencinį pranašumą globaliose rinkose.

Jos teigimu, tik geras technologinis pasirengimas, pažanga gamybos procesuose ir kūrybiškumas gali padėti Lietuvos įmonėms išlikti konkurencingomis Europoje ir pasaulyje.

„Todėl Lietuvai šiandien, kaip niekada, reikia inovacijų valdymo specialistų, gebančių inicijuoti, kurti ir diegti inovacinius procesus įmonėse, vystyti novatoriškus produktus, rinkas plečiančius inovacinius verslo modelius, kurie įgalintų jas konkuruoti tarptautinėje rinkoje“, – mano L. Užienė.

Lietuvos verslininkai jau šiandien turėtų pasirūpinti tuo, jog įmonėse dirbtų bent keletas specialistų, išmanančių inovacijų kūrimo ir diegimo metodologijas, mano docentė. Komandų, projektų, padalinių vadovai turėtų būti susipažinę ne tik su tradicija tampančiais „Lean“ sprendimais, bet taip pat žinoti ir gebėti įgyvendinti „Stage-Gate“ produktų vystymo metodologiją ir kitus naujausius inovacijų vadybos sprendimus.

L. Užienė priduria, jog ne mažiau svarbu tai, kad komandų lyderiams įmonėse atsirastų prielaidos įgyti šių žinių, atskleisti komandų kūrybiškumą, diegti inovacijas: „Inovatyviausi įmonių vadovai jau šiandien skiepija inovacijų filosofiją organizacijose, diegia kūrybiškumą skatinančias motyvacijos ir kultūros sistemas.“

Gegužės pradžioje vykusioje ketvirtajai pramonės revoliucijai skirtoje tarptautinėje konferencijoje „Getting Ready for Industry 4.0: Transformations Needed“ Lietuvos pramoninkai kartu su vyriausybės atstovais sutartinai akcentavo, jog pokyčiai vystysis neįtikėtinu greičiu ir per artimiausius penkerius metus drastiškai pasikeis įmonių gamybos ir verslo principai.

„Lietuvos įmonės, siekdamos išlikti konkurencingomis rinkoje, turi nedelsdamos imtis veiksmų, prisitaikydamos prie ketvirtosios industrinės revoliucijos pokyčių“, – akcentuoja L. Užienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...