captcha

Jūsų klausimas priimtas

Meksike rasta senovinė actekų šventykla ir aikštė žaidimui kamuoliu

Meksikos sostinės širdyje atrasta didžiulė senovės actekų vėjo dievo šventykla ir aikštė, skirta kruviniems žaidimams kamuoliu.
Atrastos šventyklos ir aikštės modelis, Reuters/Scanpix nuotr.
Atrastos šventyklos ir aikštės modelis, Reuters/Scanpix nuotr.

Didelio masto kasinėjimus atlikę archeologai trečiadienį pristatė savo radinius ir aprodė žurnalistams pusapvalę Ejekatlio-Kecalkoatlio šventyklą bei netoliese esančią aikštę.

Įrašai rodo, kad ispanų konkistadoras Hernanas Cortesas actekų ritualinį žaidimą kamuoliu šioje aikštėje pirmą kartą stebėjo 1528 metais, pakviestas paskutinio actekų imperatoriaus Montesumos, kurio imperiją vėliau nukariavo.

Istorikai mano, kad žaidėjai kamuolį mušinėdavo klubais ir kad pralaimėjusios komandos nariai būdavo paaukojami dievams.

Archeologai toje vietoje atrado 32 žmogaus kaklo slankstelių rinkinius – tikriausiai žmonių, kuriems per ritualą buvo nukirstos galvos.

Statinys išlikęs ne visas: tik laiptai ir dalis tribūnų. Archeologų apskaičiavimu, aikštė buvo maždaug 50 m ilgio.

Tuo tarpu šventykla yra didžiulis pusapvalis statinys ant dar didesnio stačiakampio pagrindo. Kažkada jos skersmuo buvo 34 m, o aukštis – keturi metrai.

Šis senovinis pastatas yra stulbinantis kontrastas didžiuliam dabartiniam didmiesčiui, pastatytam ant actekų sostinės Tenočtitlano griuvėsių.

Tai dar vieni senovės pėdsakai, aptikti istoriniame miesto centre, Didžiosios šventyklos rajone.

„Šis atradimas ... yra naujas šansas pasinerti į ikiispaniškojo Tenočtitlano miesto didybę“, – sakė kultūros ministrė Maria Cristina Garcia.

Iki 1985 metų toje vietoje, kur buvo atkasti griuvėsiai, stovėjo viešbutis, sugriuvęs per katastrofišką, tūkstančių gyvybių pareikalavusį žemės drebėjimą.

Tuomet to viešbučio savininkai pastebėjo senovinius griuvėsius ir pranešė Nacionaliniam antropologijos ir istorijos institutui.

Archeologai mano, kad šventykla buvo skirta vėjo dievui ir buvo pastatyta kažkuriuos metu nuo 1486 iki 1502 metų.

Pareigūnai planuoja atidaryti šią kasinėjimų vietovę visuomenei, bet datos dar nėra paskyrę.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...