captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar mokame taisyklingai nusiplauti rankas?

Kokiu vandeniu plauti rankas – šiltu ar šaltu? Kuo plauti – paprastu muilu ar specialiu rankų prausikliu? Kuo nusausinti – rankšluosčiu ar džiovintuvu? Ką daryti, kad rankų plovimosi ritualas duotų kuo geresnių rezultatų, portale bbc.com aptaria apžvalgininkė Claudia Hammond.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Tučtuojau plautis rankų! Tarsi ir nesudėtinga užduotis, bet iš tikrųjų yra kitaip. Nors esama daugybės įrodymų, kad rankų plovimas išėjus iš tualeto, prieš valgant ar pasinaudojus viešuoju transportu gali sumažinti tikimybę susirgti užkrečiamomis ligomis, tinkamai nusiplauti rankas sugeba vos 5 procentai žmonių.

Kurį laiką viename JAV studentų miestelyje stebėjus daugiau kaip 3 000 viešųjų tualetų lankytojų nustatyta, kad maždaug 10 proc. iš jų, atlikę reikalus, apskritai neplauna rankų, o iš tų, kurie rankas plauna, 33 proc. nesinaudoja muilu. Gal tai nebūtų taip svarbu, bet, deja, negalime atsispirti pagundai liesti savo veidą, o jį liesdami, mikrobus dosniai paskleidžiame tiek nosyje, tiek burnoje, pro kur jie nesunkiai patenka į kūną. Brazilijos ir JAV tyrėjai nustatė, kad per valandą, praleistą viešoje vietoje, įvairius paviršius paliečiame vidutiniškai 3,3 karto, o savo nosį arba burną – 3,6 karto.

Taigi akivaizdu, kad rankas reikia plauti tinkamai. Patarimų, kaip tai daryti taisyklingai, yra be galo daug. Deja, visi jie skirtingi.

Reuters/Scanpix nuotr.

Kokį vandenį atsisukti – karštą ar šaltą?

Apklausus 500 pilnamečių JAV gyventojų nustatyta, kad 69 proc. iš jų mano, jog vandens temperatūra turi įtakos rankų prausimosi veiksmingumui. Tiesos yra – karštis bakterijoms gali būti pragaištingas (būtent todėl kai kuriuos patiekalus rekomenduojama valgyti dar čirškančius), tačiau, kad galas ateitų ir ant rankų susikaupusioms bakterijoms, vanduo turėtų būti kone verdantis. Pavyzdžiui, salmonelės 55 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje gali išlikti gyvybingos ilgiau nei 10 minučių. Plaudamiesi rankas tokio karštumo vandenyje, nemažų nudegimų patirtumėte nepraėjus nei 30 sekundžių.

Siekdami nustatyti, kiek mikrobų lieka ant rankų, jas nusiplovus vandeniu, kurio temperatūra nuo 4,4 iki 50 laipsnių pagal Celsijų, tyrėjai Floridoje (JAV) pasitelkė specialų metodą, glove-juice technique, kurio pagrindinis tiriamasis objektas – pirštinių vidinės pusės skystasis turinys.

Savanorių tyrimo dalyvių rankos buvo arba suvilgytos bakteriniu mišiniu, arba įtrintos jautienos faršu, o tada nuplautos skirtingos temperatūros vandeniu. Paskui dalyviams buvo užmautos lateksinės pirštinės, o į jas įšvirkšta specialaus tirpalo. Minutę dalyvių rankos buvo masažuojamos, kad tirpalas gerai pasklistų ir „susirinktų“ visas bakterijas. Tuomet tirpalas iš pirštinių pipete susiurbtas ir pateiktas tirti. Nustatyta, kad vandens temperatūra (ar vanduo šaltas, ar drungnas, ar karštas) nelemia jokio statistiškai svarbaus skirtumo – bakterijų kiekis ant rankų išlieka praktiškai toks pat.

Vis dėlto, prieš sustabdant karšto vandens tiekimą į viešuosius tualetus, reikėtų atidžiau įvertinti tam tikrus žmonių įpročius ir polinkius. Minėtuose eksperimentuose rankos buvo plaunamos tiek laiko, kiek nustatyta. O štai realiame gyvenime, jei vanduo pernelyg karštas ar pernelyg šaltas, rankų plovimo procesą mes linkę gerokai sutrumpinti. Vien apsišlakstyti rankas vandeniu – nepakanka. Taigi – galbūt švelnus vasariškai vėsus vanduo mus paskatintų ilgiau užtrukti prie praustuvės, svarsto straipsnio autorė C. Hammond.

Reuters/Scanpix nuotr.

Ką rinktis – muilą ar prausiklį?

Šiuo klausimu tyrimų atlikta kur kas daugiau. Dar 2007 m. paskelbtoje įvairių tyrimų apžvalgoje rašoma, kad anuomet dažniausiai skystuose prausikliuose naudota sudėtinė medžiaga – triklozanas – nesumažina ant rankų susikaupusių bakterijų labiau negu įprastas muilas. Infekcijų plitimui ši medžiaga taip pat nedaro daugiau poveikio nei muilas. 2015 m. paskelbtoje tyrimų apžvalgoje daroma ta pati išvada.

Atsižvelgiant į daugybės laboratorinių tyrimų išvadas, kuriose teigiama, kad triklozanas gali padidinti atsparumo bakterijoms riziką ir paveikti gyvūnų hormonų lygį, JAV ir Europos Sąjungoje šią medžiagą naudoti rankų prausikliuose apskritai uždrausta.

Taigi grįžkime prie muilo ir vandens – šilto, šalto ar kokio tik norime, pataria straipsnio autorė.

Ar rankas būtina nusausinti?

Jei reikia kažkur lėkti, rankoms nusisausinti paprasčiausiai nėra laiko. Nieko tokio, jei išeidami iš tualeto prie nieko nesiliesime. Tačiau jei visgi ką nors liesime, galime labai lengvai „pasigauti“ mikrobų – jiems prilipti prie rankų kur kas paprasčiau, kai rankos drėgnos.

Nusisausinti rankas naudinga ne tik dėl to, kad jos pasidarys sausos ir malonios, bet ir todėl, kad sausinant rankas mikrobų dar labiau sumažės.

Kas geriau – džiovintuvas ar rankšluostis?

Vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra. Dažniausiai teigiama, kad geriausia rankų sausinimo priemonė yra popieriniai rankšluosčiai – panaudojai ir išmetei. Be to, naudojantis popieriniu rankšluosčiu rezultatas pasiekiamas gerokai greičiau nei mojuojant rankomis po įprastu džiovintuvu. Naujojoje Zelandijoje atlikto tyrimo (kurį, tiesą pasakius, užsakė Naujosios Zelandijos rankšluosčių tiekėjas) duomenimis, kol vėjelis nudžiovina ant rankų susikaupusį vandens perteklių, žmonėms tenka palūkėti vidutiniškai 45 sekundes. Daugumai iš mūsų tiek išlaukti – per didelė kančia.

Žinoma, jau yra ir naujos kartos džiovintuvų, vandens lašelius nupučiančių daug greičiau. Jais rankos nusausinamos taip pat greitai, kaip ir popieriniu rankšluosčiu. Dešimt sekundžių prie džiovintuvo ar tiek pat laiko šluostantis rankas popieriniu rankšluosčiu – rankos vienodai sausos.

Tačiau netrukus kritikos pažerta ir naujosios kartos džiovintuvų atžvilgiu, rašo C. Hammond. Pagrindinis kritikų argumentas – esą šie džiovintuvai tokie galingi, kad mikrobai tiesiog išsilaksto po visą patalpą. Vestminsterio universitete (Jungtinė Karalystė) atlikto tyrimo duomenimis, didžiausio galingumo įtaisai virusą gali paskleisti maždaug 1,5 m spinduliu. Vėlesniais tyrimais spindulys pailgintas net iki 3 metrų. Visgi, autorės teigimu, nereikėtų daryti skubotų išvadų – visus šiuos tyrimus finansavo rankšluosčių pramonė, kuriai svarbu parduoti kuo daugiau rankšluosčių. Kita vertus, tyrimų autoriai atviri diskusijoms, o tyrimo medžiaga skelbiama recenzuojamuose moksliniuose žurnaluose.

Pasak C. Hammond, norėtųsi, kad kuo daugiau tyrimų būtų atliekama viešuosiuose tualetuose, o ne laboratorijose. Be to, turėtų būti atsižvelgiama ir į pačių žmonių lūkesčius. Autorės įsitikinimu, bet koks metodas, skatinantis žmones rankas nusidžiovinti, o ne palikti šlapias, yra vertas dėmesio. Galbūt, jei tualetai taptų patrauklesni, žmonės nenorėtų taip greitai iš jų išsinešdinti? JAV studentų miestelyje atliekant jau minėtą tyrimą, kurio metu buvo stebima per 3 000 viešųjų tualetų lankytojų, nustatyta, kad švariuose ir gerai prižiūrimuose tualetuose žmonės dažniau neskuba ir kruopščiau nusiplauna rankas. O jei kriauklės apšnerkštos, žmonėms norisi kuo greičiau iš patalpos pasišalinti.

Kad ir kaip pasirinktumėte plautis ir džiovintis rankas, esminė tyrimo rekomendacija – darykite tai ilgiau, nei jums atrodo reikalinga. Norint gerai išsimuiluoti delnus, išorinę plaštakos dalį iki pat riešo, pirštus, tarpupirščius ir panages, tektų paplušėti bent 15–30 sekundžių. C. Hammond teigimu, sudainuoti „Su gimimo diena“ per tą laiką išeina du kartus. Pabandykite (tik geriau tyliai, jei tualetas viešas).

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close