captcha

Jūsų klausimas priimtas

PAR rastos fosilijos gali būti seniausi žinomi daugialąsčiai

Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, evoliuciją, pirmadienį paskelbė mokslininkai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Jei bus patvirtinta, kad tai daugialąsčiai grybai, šie 2,4 mlrd. metų senumo mikroskopiniai organizmai, kurių ploni siūleliai driekiasi, liečia vieni kitus, persipina ir vietomis primena šluotos ražus, taip pat gali būti seniausi žinomi daugialąsčiai, rašoma žurnale „Nature Ecology & Evolution“.

Iki šiol pirmieji žinomi eukariotų, kuriems priklauso augalai, gyvūnai ir grybai, bet nepriklauso bakterijos, pėdsakai fosilijose buvo datuojami 1,9 mlrd. metų.

Pačios Žemės amžius yra maždaug 4,6 mlrd. metų.

Minimos senovinės į grybus panašios gyvybės formos, kurių buvo rasta 800 m gylyje sustingusios lavos dujų burbuliukuose PAR Šiaurės Kyšulio provincijoje, yra nuostabios ne tik dėl savo amžiaus, bet ir dėl savo kilmės, nurodo mokslininkai.

Ilgą laiką manyta, kad grybai atsirado sausumoje, bet naujai atrasti organizmai gyveno senovinio vandenyno dugne, vulkaninių uolienų plyšiuose.

Niekas jų neieškojo, sakė vienas tyrimo autorių Birgeris Rasmussenas, Curtino (Kertino) universiteto Bentlyje Australijoje geologijos profesorius, kuris tyrinėjo lavos pavyzdžius iš Ongeluko darinio, norėdamas nustatyti jų amžių.

Akivaizdūs gyvybės pėdsakai

„Mano dėmesį patraukė virtinė suakmenėjusių dujų burbuliukų ir kai padidinau mikroskopo didinimą, apstulbau“, – prisiminė jis.

Burbuliukai buvo „pilni... puikiai išsilaikiusių siūlelių, kurie šaukte šaukė „Gyvybė!“, rašė jis elektroniniame laiške.

Intriga padidėjo B. Rasmussenui nustačius, kad aplinkinė lava yra ne 2,2 mlrd. metų senumo, kaip manyta anksčiau, o 2,4 mlrd. metų senumo.

Šie papildomi 200 mln. metų yra reikšmingi, nes peržengia labai svarbų Žemės geologinės istorijos slenkstį, vadinamąją Deguonies katastrofą, kai į atmosferą staiga pateko daug deguonies.

Naujai nustatyta data reiškia, kad šie į grybus panašūs organizmai ne tik gyveno tamsiame plyšių pasaulyje, bet ir neturėjo prieigos prie deguonies.

„Tai reikštų toli siekiančias išvadas dėl ankstyvųjų eukariotų ir grybų protėvių gyvenimo būdo“, – pridūrė B. Rasmussenas.

Ilgą laiką grybai būdavo grupuojami kartu su augalais arba klaidingai laikomi augalais. Tik 1969 metais jiems buvo oficialiai suteiktas atskiros karalystės statusas, greta augalų ir gyvūnų karalysčių, nors saviti jų požymiai buvo pripažinti daug anksčiau.

Grybai yra mikroskopinės mielės, pelėsiai, taip pat miškuose visiems pažįstamus stambius vaisiakūnius išauginantys organizmai.

Ieškota ne ten

Kitaip negu augalai, grybai nevykdo fotosintezės, jų ląstelių sienelėse nėra celiuliozės. Jie absorbuoja maistingąsias medžiagas iš gyvos ar negyvos organinės medžiagos.

Naujame straipsnyje aprašyti organizmai egzistavo „giliojoje biosferoje“ – giliai uolienose sausumoje ir jūros dugne.

„Gilioji biosfera, kur egzistuoja reikšminga Žemės biomasės dalis, yra labai mažai ištyrinėta, o jos istorija – dar mažiau“, – sakė pagrindinis straipsnio autorius Stefanas Bengtsonas, Švedijos gamtos istorijos muziejaus paleobiologas.

Ankstesni tyrimai pateikė įrodymų, kad dujų burbuliukai lavoje po jūros dugnu prieš 50 mln. metų tebebuvo grybų buveinės.

„Tai, ką radome dabar, reiškia, kad tokių buveinių egzistavo jau daugiau kaip prieš 2 mlrd. metų – kai grybų, kaip manyta, dar neturėjo būti“, – naujienų agentūrai AFP sakė S. Bengtsonas.

Grybai tokioje aplinkoje tikriausiai gyvena sudarydami simbiozę su mikrobais, metabolizmui naudodami iš cheminių medžiagų bakterijų išgaunamą energiją, pridūrė bendraautorius Magnusas Ivarssonas, tokių slaptų pasaulių ekspertas.

„Jiems gal net nereikėjo laisvo deguonies“, – sakė jis.

Šiame tyrime nedalyvavę mokslininkai sakė, kad naujoji studija potencialiai gali pakeisti paradigmą, tačiau dar reikia tolesnių tyrimų.

Atradimas „meta iššūkį dabartiniam supratimui, kur ir kada išsivystė eukariotai“, tame pačiame žurnale komentavo Rhodeso (Rodso) universiteto Greihamstaune (PAR) profesorė Nicola McLoughlin.

Tai „kelia klausimą, ar ten ieškojome ankstyviausių eukariotų, ir konkrečiai grybų fosilijų“, pridūrė ji.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...