captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar su telefonais rankose užaugę vaikai sugebės patys orientuotis gatvėje?

Jei kada nors pagalvojote, kad jūsų išmanusis – tai jūsų antros smegenys, praktiškai neapsirikote. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, tuo metu, kai dėmesį sutelkiame į navigacijos įrenginio – GPS imtuvo – nurodymus, įprastai orientavimosi aplinkoje funkciją atliekančios mūsų smegenų dalys pradeda „poilsiauti“, mokslo naujienų portale livescience.com rašo mokslo apžvalgininkė Bahar Gholipour.
Hugh Peterswald/Pacific P/SIPA nuotr.
Hugh Peterswald/Pacific P/SIPA nuotr.

„Navigavimo funkcija pavedama GPS imtuvui ir tiesiog sekama jo nurodymais, o tai irgi yra nemažai dėmesio reikalaujanti užduotis, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Kento universiteto (Jungtinė Karalystė) neuromokslų specialistas dr. Amiras-Homayounas Javadi. – Nors, žinoma, norint pačiam susiplanuoti maršrutą, pastangų reikėtų įdėti dar daugiau.“

A.-H. Javadi teigia neatmetantis tikimybės, kad pamažu žmonių smegenys gebės aplinkoje orientuotis vis prasčiau ir prasčiau.

Atlikti dviejų tipų bandymai

Žmogaus smegenyse veikiantis GPS imtuvas – viena iš įstabiausių smegenų funkcijų. 2014 m. vidinės GPS sistemos atradimas buvo įvertintas fiziologijos ir medicinos srities Nobelio premija – pelių smegenyse atrastos specializuotos nervų ląstelės, registruojančios gyvūno buvimo vietą erdvėje.

Šios ląstelės glūdi hipokampu vadinamoje smegenų žievės dalyje. Daugeliu tyrimų patvirtinta, kad būtent hipokampas daro mus pajėgius išsaugoti ir atgaminti informaciją, planuoti būsimus veiksmus ir apskritai orientuotis pasaulyje.

Šių metų kovo 21 d. žurnale „Nature Communications“ publikuotas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip smegenys geba sudaryti gatvių tinklo žemėlapį, planuoti keliones ir dorotis su kelyje atsiradusiais nenumatytais trikdžiais.

Dvidešimt keturi tyrimo dalyviai Londono Soho rajone atliko imitacines orientavimosi pratybas – jų smegenų veikla tuo metu buvo stebima specialiais įrenginiais.

Vieno tipo bandymuose dalyviai turėjo rasti kelią į tam tikrą paskirties tašką, kiekvienoje sankirtoje nurodydami, į kurią pusę – kairę ar dešinę – ketina sukti. Kito tipo bandymų dalyviams tereikėjo vadovautis kompiuterio parengtu kelionės planu, savo judėjimą žymint mygtuko paspaudimu. Tyrėjai išnagrinėjo kiekvieno tyrime dalyvavusio žmogaus hipokampo veiklos modelius. Taip pat buvo vertinama prefrontalinės smegenų žievės, kuri taip pat labai svarbi planavimo ir sprendimų priėmimo procesuose, veikla.

Nustatyta, kad, dalyviams bandant susiorientuoti patiems, hipokampo ir prefrontalinės smegenų žievės veikla yra tiesiogiai susijusi su sprendimais, kuriuos šioms smegenų dalims reikia priimti. Pavyzdžiui, žmogui įsukus į naują gatvę, iš hipokampo veiklos galima suprasti, kad smegenys tuo metu seka galimų maršrutų, vedančių į reikiamą paskirties tašką, variantų pokyčius. Prireikus daryti lankstą, žmogaus prefrontalinės smegenų žievės veikla smarkiai suaktyvėja, o tai reiškia, kad smegenyse vyksta aktyvūs naujo maršruto planavimo procesai.

Nustatyta, kad antrojo bandymų tipo dalyvių – kuriems ieškant kelio teko vadovautis kompiuterio nurodymais – atitinkamos smegenų dalys veikė gerokai pasyviau.

„Mūsų gauti rezultatai atitinka modelius, kuomet hipokampas imituoja kelionę visais numanomais galimais maršrutais, o prefrontalinė smegenų žievė atitinkamai padeda išsirinkti tinkamiausius iš galimų maršrutų, – sakė tyrimo vadovas, Londono universiteto koledžo Elgsenos neuromokslų instituto tyrėjas Hugo Spiersas. – Tačiau kai kelią mums diktuoja technologijos, šios smegenų dalys paprasčiausiai nereaguoja į gatvių tinklą. Vadinasi, smegenys nustoja „domėtis“, kokios gatvės yra aplink mus.“

Kaip teigia straipsnio autorė B. Gholipour, tai anaiptol nereiškia, kad naudojimasis ne smegenimis, o technologijomis visada turės neigiamų pasekmių. Nemažų protinių pastangų reikalaujančią užduotį pavesdami atitinkamam įrenginiui, savo protinius išteklius galime sutaupyti tam, kad išspręstume kitus svarbius uždavinius.

Scanpix/AFP nuotr.

Kitokios gyvenimo sąlygos, kitoks ir smegenų darbas

„Gali pradėti formuotis visai kitokie įgūdžiai“, – portalui livescience.com teigė A.-H. Javadi.

Pažymėtina, kad su išmaniaisiais telefonais rankose augantys vaikai gali išsiugdyti visiškai kitokius įgūdžius negu ta karta, kuri orientuotis aplinkoje mokėsi natūraliai ir dalykus stengėsi įsiminti, o ne nuolat kliaudavosi internetu.

Remdamasis tyrimo medžiaga, A.-H. Javadi daro prielaidą, kad ne tik hipokampas, bet apskritai visos šiuolaikinių vaikų smegenys vystosi kitaip. „Smegenys nuolat keičiasi, mėgindamos prisitaikyti prie skirtingos aplinkos, – sako jis. – Pagalvokite – juk aplinka, poreikiai ir galimybės yra visiškai kitokie nuo pat gimimo.“

Vis dėlto šie pokyčiai dar nereiškia, kad šiuolaikinių vaikų smegenų hipokampas bus mažiau aktyvus, kai jiems reikės susiorientuoti aplinkoje, tikina A.-H. Javadi. Išėję į gatvę, jie, ko gero, sugebės įsijungti vidinį GPS imtuvą, tačiau vis tiek neišsivers be klaidžiojimo interneto labirintais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...