captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos mokslininkas sukūrė akimis valdomą prietaisą

Kauno technologijos universiteto mokslininkas ir bendrovės „Power of Eye“ vadovas Vidas Raudonis tobulina žmogaus žvilgsnio valdomą prietaisą. Šiuo metu su juo sukurtais akiniais-kamera žvilgsniu galima spausdinti kompiuterio ekrane, o prijungus papildomą įrangą – ir savarankiškai vairuoti vežimėlį.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Kauno technologijos universiteto mokslininkas ir bendrovės „Power of Eye“ vadovas Vidas Raudonis tobulina žmogaus žvilgsnio valdomą prietaisą. Šiuo metu su juo sukurtais akiniais-kamera žvilgsniu galima spausdinti kompiuterio ekrane, o prijungus papildomą įrangą – ir savarankiškai vairuoti vežimėlį.

Prietaiso veikimo principą mokslininkas pristatė per tarptautinę progreso konferenciją „Login 2013“, skaitęs pranešimą „Akies galia. Pagalbinės technologijos“.

„Dar studijuodamas magistrantūroje Vokietijoje dalyvavau labai smagiame projekte, kurio tikslas buvo susieti žmogaus smegenų signalus su kompiuteriu. Jau prieš 8-erius metus buvome parašę programą, kad smegenų signalais būtų galima valdyti roboto ranką. Pavyzdžiui, skaičiuoji mintyse, suaktyvėja vienas smegenų laukas ir, tarkime, ranka juda į viršų, imi galvoti apie eilėraštį – suaktyvėja kitas laukas, ranka vėl kitaip juda“, – pasakojimą pradeda V. Raudonis.

Pasak jo, jau tuomet dirbti su smegenų impulsais jį paskatino kūrybinės galimybės ir šokiruojanti žmonių su negalia statistika: vien Europoje žmonių su negalia yra daugiau nei 2 milijonai.

„Yra labai daug žmonių, kurie patenka į avarijas ar patiria traumų, dėl kurių serga raumenų atrofija, tačiau jie yra sąmoningi. Tai mane motyvavo toliau dirbti su smegenų signalais ir galimu jų panaudojimu. Tačiau įranga matuoti smegenų signalams yra labai brangi, todėl ėmiau ieškoti pigesnio varianto, pavyzdžiui, su kamera filmuoti akių judesius ir juos susieti su įvairiomis komandomis“, – paaiškina mokslininkas.

Tai paskatino sukurti įrenginį, kurio „smegenys“ yra montuojami prie akinių rėmelio. Veikimo sistema yra tokia: žmogus pažiūri į viršų ir kompiuteris supranta komandą, kad norima važiuoti į priekį, tačiau nevažiuoja, nes laukia patvirtinimo komandos: žmogui reikia užmerkti vieną akį. Kai abi akys yra atmerkiamos, tai kompiuteris supranta kaip komandą sustoti. Atitinkamai, jeigu norima važiuoti į kairę arba į dešinę, žiūrima į šonus, komandą važiuoti užfiksuojant viena užmerkta akimi.

V. Raudonis dėsto, jog analogiški prietaisai jau yra gaminami, tačiau jie montuojami ne ant akinių rėmelio, o, pavyzdžiui, į kompiuterio, kuriuo naudojamasi, ekraną. Tokių monitorių veikimo principas yra toks: kamera nustatoma sekti akies lėliukės judesį ir analogiškai su ja juda kompiuterio pelė arba tarsi paspaudžiamas klavišas.

Prekyba dar neprasidėjo

Mokslininkas tikisi, kad šiuo prietaisu netrukus galės pasinaudoti žmonės su negalia, o jo kaina bus prieinama.

Šiuo metu panašius prietaisus gamina užsienio įmonės, tačiau jie yra pakankamai brangūs, anot V. Raudonio, kai kurių kaina artima naujai „Toyota Yaris“, o vidutinė kaina siekia apie 6 tūkst. eurų (20,72 tūkst. Lt).

„Vieną savo sukurtą prietaisą esu pardavęs mokslo tikslais, tačiau komercinės prekybos dar nepradėjau. Dabar esu tokioje stadijoje, kai arba sukursiu verslą, arba jis žlugs. Deja, Lietuvoje tarp vartotojų negali būti nusivylimo, tad negaliu jo parduoti nepakankamai ištobulinto: jeigu žmogus tokį prietaisą užsidės ir jam bus nepatogu, susiformuos nuomonė „ai, eilinė lietuviška nesąmonė“. Aš to nenoriu, todėl dar noriu jį patobulinti“, – sako mokslininkas.

Paklaustas, ar ieško investuotojų, V. Raudonis dėsto, jog labiau yra linkęs eiti savu keliu ir naudotis mokslo ir inovacijų plėtrai skirtais fondais, Europos Sąjungos parama.

„Turiu tikrai puikią komandą, tik, deja, negaliu jų atitraukti nuo nuolatinių darbų ir suteikti nuolatinę galimybę užsidirbti duonai – kol kas tai didžiausias iššūkis. Šią problemą galėtų išspręsti investuotojas, bet jis man uždėtų galutinį terminą produktui sukurti, o mokslininkas, kaip ir menininkas, nori būti nevaržomas, kad galėtų laisvai kurti“, – teigia jis.

V. Raudonis svarsto, kad prietaisas gali turėti naudos ne tik valdant kompiuterį ar vežimėlį: jeigu žmogus gyvena išmaniajame name, yra galimybė tokį prietaisą suprogramuoti su namo valdymo sistemomis, pavyzdžiui, ventiliacija, kondicionieriumi ir t.t.

„Noriu šį prietaisą pasiūlyti rinkai, kad Lietuvos gyventojai galėtų jį nusipirkti ir juo pasinaudoti“, – tikisi mokslininkas.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...