captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paskirtos 2016 m. Lietuvos mokslo premijos

Vasario 6 dieną Lietuvos mokslų akademijoje Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė, kas tapo 2016 m. LMP laureatais. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse: dr. Darius Staliūnas už darbų ciklą „Rusijos tautinė politika ir tarpetniniai santykiai XIX a. Lietuvoje“ ir doc. dr. Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė už darbų ciklą „Kristijono Donelaičio tyrimai“, skelbiama pranešime spaudai.
Asociatyvinė BNS nuotr.
Asociatyvinė BNS nuotr.

Fizinių mokslų srityje įvertinti: prof. dr. Darius Abramavičius už darbų ciklą „Dvimatės koherentinės spektroskopijos teorija – kelias į kvantinės dinaminės tomografijos pažinimą“, o taip pat LMA tikrasis narys, prof. habil. dr. Valdemaras Razumas su prof. dr. Gintaru Valinčiumi už darbų ciklą „2D- ir 3D-struktūrų biopanašios savitvarkės sistemos: sintezė, savybių tyrimai ir praktinis pritaikymas“.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse laureatu tapo prof. dr. Algirdas Augustaitis už darbų ciklą „Aplinkos veiksnių kompleksiško poveikio miškų būklei ir produktyvumui dėsningumai“.

Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija įvertintas LMA tikrųjų narių prof. habil. dr. Rymanto Jono Kažio ir prof. dr. Liudo Mažeikos darbų ciklas „Ultragarsinės matavimo, stebėsenos ir diagnostikos technologijos ekstremalioms sąlygoms“.

Trumpai apie laureatų darbus:

Doc. dr. Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė. Ar iš tiesų Kristijonas Donelaitis laikytinas vienu svarbiausių lietuvių rašytojų ir mūsų literatūros klasikų? Kokie poeto talento raiškos ypatumai? Kaip jo kūryba atrodo Europos literatūros istorijos fone? Dr. Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė savo darbais atvėrė plačius kultūrinius K. Donelaičio kūrybos kontekstus, naujomis įžvalgomis papildė jos tyrimus. Monografijose „Kristijonas Donelaitis ir Antika“ (2005) ir „Kristijono Donelaičio pasakėčios“ (2014) lietuviškieji kultūros reiškiniai ir senosios raštijos faktai nagrinėjami plačiame pasaulinės raidos lauke, įžvelgiamos jų sąsajos su pamatiniais šaltiniais.

Dr. Darius Staliūnas. Kokių tikslų siekė Rusijos imperijos valdžia vadinamuoju rusinimo laikotarpiu po 1863 m. sukilimo Lietuvoje ir Baltarusijoje: ar ji bandė lietuvius, lenkus, baltarusius ir žydus paversti etniniais rusais (asimiliuoti), ar keitė jų tautinės tapatybės ženklus (vykdė akultūracijos politiką), ar tikėjosi iš jų tik politinio lojalumo (vykdė integracinę politiką)? Ilgą laiką istorikai tvirtino, kad antižydiškus pogromus carinėje Rusijoje surengė imperijos valdžia. Dr. D. Staliūnas bando įrodyti, kad, nors imperinė valdžia prisidėjo prie antižydiškos atmosferos kūrimo, tačiau neplanavo ir neorganizavo antižydiškų pogromų XIX a. Lietuvoje ir jie įvyko dėl pačioje visuomenėje buvusių įtampų.

Prof. dr. Darius Abramavičius. Kai organinės šviesai jautrios medžiagos sugeria šviesą, jose molekuliniu lygmeniu vyksta itin greiti ir sudėtingi virsmai, lemiantys šių medžiagų praktinio naudojimo galimybes. Dvimatė koherentinė spektroskopija – naujas metodas, leidžiantis vienu lazerio šūviu nupiešti medžiagos spektrinį paviršių, užkoduojantį viską, kas joje įvyksta per dešimtis femtosekundžių (1 femtosekundė = 10-15 s) po fotosužadinimo. Eksperimentiniai koherentiniai dvimačiai spektrai yra itin painūs. Jiems iškoduoti prireikė sudėtingų kompiuterinių skaičiavimų, kurie atvėrė naujas galimybes medžiagoms pažinti. Kaip rodo tyrimai, 2D spektroskopija galėtų būtų taikoma medicinoje, tobulinant saulės elementus ir kt.

Prof. habil. dr. Valdemaras Razumas ir prof. dr. Gintaras Valinčius. 2D- ir 3D-matmenų biopanašios savitvarkės dirbtinės sistemos modeliuoja vieną pagrindinių gyvosios gamtos statybinių blokų – lipidines ląstelių membranas. Vykdant tyrimus, gauta naujų žinių apie veiksnius, lemiančius savitvarkos procesus bei savitvarkių sistemų savybes. Sukurtos biopanašios sistemos svarbios elektrono pernašos procesų biologinėse sistemos mechanizmo supratimui bei baltymų-lipidų sąveikos ir baltymų membraninių kompleksų struktūros ir funkcijos tyrimams. Pasiūlyti savitvarkių sistemų modeliai leido sukurti naujus jutiklius biosintezėje, detergentų pramonėje plačiai naudojamoms lipazėms, įvairiems biologiškai ir praktiškai svarbiems fermentams ir cheminėms medžiagoms nustatyti.

Prof. dr. Algirdas Augustaitis. Darbų cikle analizuojama globali kaita ir miškų būklė Lietuvoje. Vertinama, kaip klimato kaita veikia bendrą miškų būklę ir jų produktyvumą. Priežemio ozonas – vienas pagrindinių globalios kaitos komponentų: koks pavojus gresia skirtingoms miško ekosistemų organizmų grupėms? Ar svetimkraščiai medžiai Lietuvoje – tokie, kaip paprastasis bukas, gali tapti ateities medžių rūšimi Lietuvoje ir kaip spręsti miškų tvarumo problemas.

Prof. habil. dr. Rymantas Jonas Kažys ir prof. dr. Liudas Mažeika. Aplink mus gausu įvairių įrenginių, keliančių grėsmes žmonėms, gamtai. Energetikos objektai, chemijos, naftos ir dujų pramonės įrenginiai, transporto priemonės, aviacijos ir kitos sistemos veikia, esant ekstremalioms sąlygoms – aukštai temperatūrai, dideliam slėgiui, intensyviai radiacijai ir kt. Todėl įprasti matavimo ir diagnostikos metodai jiems netinka. Prof. R. J. Kažys ir prof. L. Mažeika sukūrė ir išplėtojo naujas ultragarsines matavimo, stebėsenos ir diagnostikos technologijas, leidžiančias įvertinti ekstremaliomis sąlygomis dirbančių pavojingų įrenginių būklę.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...