captcha

Jūsų klausimas priimtas

Jūros dugne atrasti gyviai, galintys išgyventi be deguonies

Jis yra mikroskopinio dydžio, išvaizda primena medūzą ir gali išgyventi ten, kur kiti neišgyventų. Neveltui 2010 metais atrodė, kad teks perrašyti biologijos vadovėlius. Viduržemio jūros dugne – vienoje iš sudėtingiausių aplinkų gyventi Žemėje – viena mokslininkų komanda rado įrodymų, kad čia gyvena gyvas sutvėrimas, galintis išgyventi be deguonies, rašo BBC.
Scanpix/AFP asociatyvi nuotr.
Scanpix/AFP asociatyvi nuotr.

Nė viena kita iš maždaug milijono žinomų gyvūnų rūšių to negali.

Deguonis – vienokia ar kitokia forma – yra būtinas gyvybei palaikyti.

Tačiau tokių gyvūnų egzistavimas, rodos, sudrebino šios teorijos pamatus ir gali turėti labai rimtų pasekmių žmonių suvokimui apie gyvybę Žemėje.

Šie mažyčiai Viduržemio jūros dugne gyvenantys gyvūnai priklauso loriciferų grupei. Ši grupė buvo atrasta tik devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Loriciferos savo dydžiu prilygsta didelei amebai.

Šie gyvūnai gyvena dumbluotame jūros dugne.

Manyta, kad tame dumble turėtų būti nors kiek deguonies, kad šie gyvūnai galėtų kvėpuoti.

Tačiau Viduržemio jūroje esančios L'Atalantės įdubos dugne esančiame dumble deguonies nėra.

Roberto Danovaro iš Italijos Markės politechnikos universiteto su savo kolegomis daugiau nei dešimt metų tyrinėjo L'Atalantės įdubą, esančią pusketvirto kilometro gylyje už maždaug 200 km nuo vakarinės Kretos pakrantės.

Šioje įduboje visai nėra deguonies, taip yra dėl itin didelės druskos koncentracijos.

Toks itin druskingas vanduo nesimaišo su aukščiau esančiu ne tokiu sūriu vandeniu, kuriame yra daug deguonies.

L'Atalantės įdubą tyrinėjantys mokslininkai nesitikėjo čia aptikti kokią nors gyvybės formą, tačiau rado net tris naujas loriciferų rūšis, gyvenančias dumble.

Šie gyvūnai gyvena ne tik itin druskingame vandenyje, bet ir geba išgyventi apsupti nuodingų sieros junginių.

„Kai pirmą kartą šiuos gyvūnus pamatėme, negalėjome patikėti, – sakė R. Danovaro. – Prieš šį tyrimą Viduržemio jūros gilumoje buvo aptiktos tik dvi loriciferų rūšys. Tačiau toje deguonies visiškai neturinčioje vietoje dešimtyje kvadratinių centimetrų buvo daugiau gyvybės nei visoje Viduržemio jūroje kartu paėmus.“

Didžiausia staigmena buvo ta, kad tie mažyčiai gyvūnai sugeba išgyventi visai be deguonies.

„Mes žinojome, kad kai kurie gyvūnai, kaip parazitinės apvaliosios kirmėlės, tam tikru laikotarpiu gali išgyventi be deguonies, gyvendami žarnyne, – sakė mokslininkas. – Tačiau taip jie nepraleidžia viso savo gyvenimo ciklo. Mūsų atradimas prieštarauja visam suvokimui apie gyvūnų metabolizmą.“

R. Danovaro sako, kad jo komandos atradimu kitiems mokslininkai sunku patikėti.

„Iš pradžių ir mes negalėjome patikėti. Mums prireikė dešimties metų, kad eksperimentais patvirtintumėme, jog šie gyvūnai tikrai gali gyventi be deguonies.“

Ir šie eksperimentai buvo sudėtingi. Mokslininkai negalėjo tiesiog šių gyvūnų iškelti į paviršių, nes jie iš karto žūtų.

Jie tik galėjo atlikti bandymus jūros dugne. Jie parodė, kad fluorescencinių molekulių, esančių tik gyvose ląstelėse, yra ir loriciferų organizmuose.

Mokslininkai taip pat panaudojo ir specialius dažus, kurie reaguoja tik į esančius aktyvius enzimus.

Dažai sureagavo su loriciferomis. Galiausiai buvo nustatyta, kad kai kurių loriciferų organizme buvo kiaušinėlių, o tai įrodė, kad jos dauginasi.

Taip pat buvo fiksuojamas ir loriciferų nėrimosi iš kiauto procesas – tai taip pat įrodė, kad jos gyvos.

Savo atradimą 2010 metais paskelbę žurnale „BMC Biology“, mokslininkai sukėlė tikrą sensaciją.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...