captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip bėgant metams kinta gebėjimas išmokti naują užsienio kalbą?

Esame įpratę girdėti, jog gerai išmokti užsienio kalbą galime tik iki tam tikro amžiaus, o vėliau – jau šaukštai po pietų.
Scanpix/AFP nuotr.
Scanpix/AFP nuotr.

Ir iš tiesų, ne vienas laikomės nuostatos, jog vaikai naujos užsienio kalbos visada išmoksta daug lengviau nei suaugusieji. Manome, jog egzistuoja tariamas „kritinis periodas“, kurį peržengus, kalbos niekada neišmoksime taip gerai, kaip galėjome būdami vaikais.

Pagrįsti šią nuostatą moksliškai yra daug sunkiau, nei gali pasirodyti, tačiau remiantis sudėtingomis technikomis – tiriant smegenų veiklą ir pritaikant sudėtingus statistinius modelius – buvo gauta išvada, jog gebėjimas mokytis kalbų bėgant metams iš tiesų palaipsniui mažėja.

Be populiarios nuostatos, jog vaikai naujos kalbos žodžius „įsiurbia tarsi kempinės“, yra dar daugiau priežasčių manyti, kodėl vaikams tai sekasi ženkliai geriau: jie gali daugiau laiko leisti kalbos mokymuisi, jų motyvacija didesnė – mokymosi procesas vaikams yra daugiau įdomus žaidimas nei varginantis darbas, be to, vaikų gimtosios kalbos įpročiai dar ne taip giliai įsišakniję.

Vis dėlto nė vienas iš šių veiksnių neturi nieko bendro su konkrečiu slenkstiniu amžiumi, kurio sulaukus kalbos mokymasis tampa neįveikiama kliūtimi.

Gramatikos iššūkiai

Kalbos mokymosi procesą lydi daug paslapčių. Tyrimą atlikusi profesorė Schmid atkreipė dėmesį, jog kartais suaugusieji stebina nepaprastai sudėtingų žodžių išmanymu, komplikuotų sakinių konstrukcijų taikymu, tačiau neretai padaro pačių elementariausių gramatikos klaidų.

Kodėl suaugusiems taip sunku įvaldyti paprastas ir dažniausiai pasitaikančias taisykles, kai tuo pat metu lengvai susidorojama su retais žodžiais ir gramatikos išimtimis, su kuriomis buvo susidurta vos keletą kartų?

Mokslininkai dar nežino atsakymų į šiuos klausimus, tačiau tampa aišku, jog egzistuoja tam tikrų gramatikos „duobių“ kurias, nepriklausomai nuo gimtosios kalbos, ir kalbos kurią mokotės, beveik visada sunku įvaldyti.

Būtent tai ir yra laikoma pagrindiniu minėto tariamo kritinio kalbos mokymosi amžiaus įrodymu. Šis pastebėjimas formuoja nuomonę, kad brendimo metu egzistuoja ribotas laikas, kai žmogaus smegenys specifiškai ir jautriai reaguoja į naujus girdimus garsus ir žodžius, ir ypač į jos gramatiką.

Nors šie klausimai jau buvo moksliškai analizuojami anksčiau, ir nors tradiciniai statistiniai metodai užfiksuoja lėtą gebėjimų mokytis užsienio kalbą mažėjimą bėgant metams, tačiau niekada nebuvo nustatytas slenkstinis barjeras ir įvardytas amžius, kurio sulaukus, gebėjimas lengvai išmokti kalbą prarandamas.

Naujai atliktame tyrime buvo bandyta rasti atsakymą į šį klausimą. 29 tyrimo dalyviai, kuriems vokiečių kalba gimtoji ir 66 dalyviai, kuriems ši kalba antroji, klausėsi skaitomų sakinių, kurių tam tikra dalis buvo neteisingai ištarta arba gramatiškai klaidinga.

Tuo pat metu visiems dalyviams buvo matuojamos smegenų biosrovės ir fiksuojami jų elektriniai virpesiai. Taip pat buvo pritaikytas niekada iki šiol tokiuose tyrimuose nenaudotas statistinės analizės metodas, pavadintas apibendrintuoju pridėtiniu modeliu. Jis padėjo įvertinti kalbos mokymosi pastangas konkrečiame žmogaus amžiuje apimant ir įvairius gretutinius veiksnius, pavyzdžiui kiek laiko mokinys praleidžia laiko kalbos mokymuisi.

Vos išgirdus gramatiškai neteisingus sakinius, visiems, kuriems kalba buvo gimtoji, nedelsiant buvo užfiksuoti aiškūs elektrinių bangų pokyčiai smegenyse. Tačiau tie kam kalba nebuvo gimtoji, jokių pokyčių neparodė arba pokyčiai buvo tokie, tarsi tiriamieji girdėtų blogai pavartotą žodį, bet ne gramatinę klaidą.

Be to, pastarasis reiškinys dažniau buvo pastebimas tiems, kurie antrosios kalbos pradėjo mokytis vėlesniame gyvenimo etape.

Taigi, pokytis palaipsninis. Nėra jokio aiškaus slenksčio, nuo kurio kalbą tampa pasidaro labai sunku.

Pagalvokite apie tai, ir užuot reiškę apmaudą, kad jūsų laikas jau praėjo, mokykitės, nes ir šio tyrimo rezultatai tik patvirtina liaudies išmintį, teigiančią, kad mokytis niekada nevėlu.

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...