captcha

Jūsų klausimas priimtas

Išaiškėjo paslaptingų apskritimų Namibijoje priežastis

Kas kartą, kai gamtoje žmonės pastebi simetriškas figūras, tokias kaip magiški apskritimai žemės paviršiuje Namibijoje, daugumai kyla didžiulis noras aiškinti jas nežemiškų civilizacijų įsikišimu. Visgi dažniausiai paaiškinimas yra gana akivaizdus ir, deja, visai nuobodus, rašoma svetainėje sciencealert.com
wikipedia.org nuotr.
wikipedia.org nuotr.

Dešimtmečiais mokslininkai bandė paaiškinti, kas sukelia šiuos simetriškus apskritimus smėlio lygumose ir panašu, kad dabar jiems pavyko surasti įtikinamiausią paaiškinimą. Pasirodo, kad šių apskritimų – kurių diametras gali būti nuo kelių centimetrų iki 25 metrų – priežastis yra amžinas konfliktas, vykstantis po Namibo dykumos paviršiumi.

Šis keistas reiškinys pastebėtas pietinėje Afrikos žemyno dalyje plytinčioje Namibo dykumoje – jos smėlynuose nei iš šio, nei iš to atsiranda apskritimai, išliekantys net iki 60 metų. Vietinė Himba gentis laiko šiuos apskritimus dievų pėdsakais dėl jų ryškumo ir simetrijos.

Vis dėlto mokslininkams netinkamas toks paaiškinimas ir ilgą laiką jie suko galvas, kas šį reiškinį sukelia – galiausiai šios paieškos susiaurėjo iki dviejų hipotezių.

Viena populiariausių teorijų teigia, kad šiuos apskritimus sukuria termitai, sistemiškai kramtantys ir čiaumojantys virš savo lizdų esančią žolę. Ši hipotezė ilgą laiką atrodė labai pagrįsta, mat po keturiais penktadaliais Namibijos apskritimų mokslininkai rasdavo termitų lizdus.

Tačiau šios teorijos sėkmei pakišo tai, kad praeitais metais beveik identiški apskritimai buvo pastebėti už 10 tūkst. kilometrų – Australijos dykynėse. O kas blogiausia – šiose teritorijose mokslininkai neaptiko jokių įrodymų, kad ten būtų gyvenę termitai.

Tada mokslininkai apsistojo ties kita hipoteze, teigiančia, kad šiuos paslaptingus apskritimus sukuria ten augančios žolės rūšys, kurios kažkokiu būdu sugeba taip preciziškai organizuotai augti ypač atšiauriose sąlygose.

Vis dėlto pastaruoju metu Prinstono universiteto mokslininkai surado dar geresnį paaiškinimą, kad sukuria šiuos magiškus ratilus – pasirodo, abi hipotezės teisingos.

„Tai klasikinis ekologijos mokslo atvejis, kai mokslininkų debatai gali tęstis dešimtmečiais, o galiausiai suprantame, kad sprendimas labai paprastas – abi galimos priežastys veikia kartu“, – sako vienas iš tyrėjų komandos narių Robas Pringle`as.

Gyvybei nesvetingoje aplinkoje, kur maistingųjų medžiagų ypač trūksta, gyvybės formos nuolatos gyvena konflikte – nuo šios kovos rezultatų priklauso jų išgyvenimo ir jų kolonijos plėtros šansai.

Mokslininkų nuomone, termitai sugraužia po žeme plytinčias augalų šaknis, turinčias dykumoje neįkainojamai svarbios drėgmės. Dėl to paviršiuje išmiršta visi augalai ir atsiranda plynos zonos. Termitai, ieškodami maisto keliauja kas kartą vis toliau ir toliau nuo savo lizdo, kol galiausiai susiduria su kitose kolonijose gyvenančiais ir taip pat maisto ieškančiais kaimynais.

Stipresnės kolonijos išžudo silpnesnes ir taip plečia savo maitinimosi teritoriją, kol susiduria su panašaus dydžio ir stiprumo kolonijų atstovais. Aktyvus karas ir okupacija sustoja ir konfliktas įšaldomas – taip atsiranda „fronto linijos“, kurios gali įgauti apskritimo formą.

Gali, bet nebūtinai įgauna, nes niekas nepastebėjo termitų formuojančių tokias figūras dirvožemyje. Todėl Prinstono universiteto mokslininkai suprogramavo kompiuterinę Namibo dykumos simuliaciją, norėdami patikrinti šią hipotezę. Modelis parodė, kad nors termitai ir prisideda prie magiškų ratilų kūrimo, be augalų kolonijų įtakos, tokių taisyklingų formų negalėtų atsirasti, ypač Australijoje, kur termitai net negyvena.

Skaitmeninis modelis parodė, kad panašiai kaip ir termitai, dėl drėgmės konkuruoja ir augalų kolonijos. Augalai augina savo šaknis vis ilgesnes ir gilesnes, bandydami „pasikasti“ po kaimynais ir pasisavinti daugiau vandens iš dirvožemio. Šis „žolių karas“ taip pat sukuria tam tikras mirusias zonas, kurios gali įgauti apskritimo formas.

Simuliacija parodė, kad termitai suformuoja didesnius apskritimus, o mažesnius ratilus sukuria augalai – modeliavimo rezultatai gan tiksliai atitiko realybėje randamus apskritimus Namibo dykumos paviršiuje. Visgi tam, kad būtų tikri šimtu procentų, mokslininkai turės stebėti ir užfiksuoti šį procesą realiame gyvenime.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close