captcha

Jūsų klausimas priimtas

Danų profesorius su atšilimu kovoti siūlo balinant debesis

Už kovą su klimato kaita pasisakantys aktyvistai vis dažniau pripažįsta, kad vos prieš metus sudaryto Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos pakili retorika toli gražu nereiškia, kad susitarime siūlomi sprendimai padės reikiamu mastu apriboti visuotinį atšilimą. Jis turėtų paskatinti mus galvoti apie išmanius alternatyvius sprendimus, tačiau viena tokia alternatyva – geoinžinerija – yra sprendimas, kurį daugelis žmonių atsisako svarstyti, portale „Project Syndicate“ rašo Kopenhagos verslo mokyklos profesorius Bjornas Lomborgas.
Sipa/Scanpix nuotr.
Sipa/Scanpix nuotr.

Geoinžinerija reiškia veiksmus siekiant keisti planetos klimatą, kas skamba kaip mokslinė fantastika.

Tačiau vienas po kito rengiamuose aukščiausiojo lygio susitikimuose klimato kaitos klausimais nesugebama pasiūlyti sprendimų, kurie padėtų veiksmingai kovoti su visuotiniu atšilimu. Tą galima paaiškinti ir paprasta priežastimi – saulės ir vėjo energija vis dar yra per brangios ir neefektyvios, kad galėtume atsikratyti priklausomybės nuo iškastinio kuro. Paryžiaus klimato susitarime visų pirma siekiama pasaulio valstybes įpareigoti diegti nebrandžias ir nekonkurencingas žaliąsias technologijas, teigia B. Lomborgas.

Susidomėjo ir JAV valdžia

Pernai pristatytas Billo Gateso iniciatyva įsteigtas Pažangiausių energetikos sprendimų fondas, anot profesoriaus, teikia vilties. Ieškodami tinkamų visuotinio atšilimo problemos sprendimo būdų, turime sutelkti dėmesį į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kad atsinaujinanti energija taptų pigesnė ir konkurencingesnė. Kai inovacijos padės pasiekti, kad žaliosios energijos kaina taptų mažesnė už iškastinio kuro kainą, visi pereis prie ekologiškos energijos. Tad būtina skirti daug daugiau lėšų moksliniams tyrimams finansuoti. Tačiau tokioms inovacijoms prireiks laiko, todėl geoinžinerijos technologijos yra vienas iš galimų sprendimų.

Šiemet pirmą kartą JAV valdžios tarnyba, prižiūrinti iš federalinio biudžeto finansuojamus klimato tyrimus, oficialiai pasiūlė imtis geoinžinerijos mokslinių tyrimų. Tokiam sprendimui pritarė buvęs JAV prezidento Baracko Obamos patarėjas mokslo klausimais Johnas Holdrenas, kuris teigė, kad į geoinžineriją verta atkreipti dėmesį. Pernai 11 klimatologų pareiškė, kad Paryžiaus susitarimas iš tiesų buvo žingsnis atgal kovoje su klimato kaita ir kad būtina pradėti diegti geoinžinerijos sprendimus.

Greitas ir pigus būdas sumažinti temperatūrą

Anot B. Lomborgo, svarbiausia investicijų į geoinžineriją nauda yra ta, kad tai yra vienintelis būdas pasaulio oro temperatūrą sumažinti greitai. Bet kokią standartinę iškastinio kuro naudojimo mažinimo politiką teks įgyvendinti dešimtmečius, o tokios politikos poveikis klimatui bus pastebimas po pusės amžiaus. Geoinžinerija gali padėti oro temperatūrą sumažinti vos per keletą dienų. Būtent todėl ne investicijos į atsinaujinančiąją energiją, o geoinžinerija gali būti būdas žmonijai sustabdyti klimato kaitą.

Be to, tikėtina, kad geoinžineriniai sprendimai bus ypač pigūs. Todėl yra didesnė tikimybė, kad bus įgyvendinami būtent jie, o ne brangiai kainuojančios į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekio ribojimo priemonės. Tai reiškia ir tai, kad geoinžineriją gali panaudoti atskira šalis ar net koks pavienis ekscentriškas milijardierius. Todėl privalome iš anksto įvertinti atitinkamų technologijų galimą poveikį ir užtikrinti, kad jos būtų veiksmingos ir netikėtai nesukeltų neigiamo poveikio, rašo B. Lomborgas.

Siūlo balinti debesis

Geoinžinerijos sprendimai greičiausiai nebus pradėti taikyti šiandien ar net šį dešimtmetį. Tačiau, Kopenhagos verslo mokyklos profesoriaus teigimu, derėtų imtis tokių technologijų rimtų tyrimų, ypač atsižvelgiant į ribotas Paryžiaus klimato susitarime numatytų sprendimų galimybes.

Tad kas tiksliai turėtų būti tiriama? Iki šiol pasiūlyta daug atmosferos inžinerijos metodų. Procesui, kuris susilaukia daugiausiai dėmesio, įkvėpimo semiamasi iš gamtos. Kai 1991 m. išsiveržė Pinatubo ugnikalnis, į stratosferą pateko apie 15 milijonų tonų sieros dioksido, kuriam sureagavus su vandeniu susiformavo visą Žemės rutulį apgaubęs dalelių sluoksnis. Susiformavęs sluoksnis išsklaidė bei sugėrė saulės šviesą ir beveik dvejiem metams atvėsino Žemės paviršių. Jei stratosferoje paskleistume sieros dioksido arba suodžių sluoksnį, tokį poveikį galėtume atkartoti.

Turbūt pats pigiausias ir mažiausiai invazinis metodas, anot B. Lomborgo, – jūros vandens lašelius purkšti į jūrų debesis, kad jie taptų šiek tiek baltesni ir geriau atspindėtų saulės šviesą. Taip būtų sustiprinamas natūralus procesas, kai druska iš vandenynų maišosi su vandens garais ir susidariusios dalelės padeda užtikrinti ir padidinti debesų baltumą.

Projekto nauda skaičiuojama trilijonais

Straipsnio autoriaus vadovaujamo mokslinių tyrimų instituto duomenimis, išleidus vos 9 mlrd. JAV dolerių 1 900 jūros vandenį purškiantiems laivams, būtų apskritai sustabdytas tolesnis šį amžių prognozuojamas visuotinis atšilimas. Nauda, susijusi su tuo, kad būtų visiškai išvengta temperatūros padidėjimo, siektų apie 20 trln. JAV dolerių. Tai reiškia, kad kiekvienas išleistas doleris užtikrintų apie 2 000 JAV dolerių naudą.

Palyginimui galima paminėti, kad Paryžiaus susitarime pasiūlyti sprendimai kainuos daugiau nei trilijoną JAV dolerių per metus, o į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo vertė bus daug menkesnė – tikėtina, kad kiekvienas doleris, taip išleistas siekiant švelninti klimato kaitos padarinius, atneš vos keletą centų naudos.

Nenuostabu, kad geoinžinerijos technologijos žmonėms kelia nerimą. Tačiau daugelis pavojų yra perdėti, tvirtina B. Lomborgas. Jūrų debesų balinimas, pavyzdžiui, tik sustiprintų natūralų procesą ir nelemtų jokių nuolatinių atmosferos pokyčių, tad, jei atitinkamas priemones būtų nustota taikyti, viskas grįžtų į ankstesnę padėtį vos per keletą dienų. Šią technologiją galima taikyti pagal poreikį.

Todėl, anot B. Lomborgo, yra daug priežasčių imtis rimtų geoinžinerijos tyrimų. Jo teigimu, vis daugiau mokslininkų pripažįsta, kad planetai reikia daugiau visuotinio atšilimo problemos sprendimo būdų. Atsižvelgiant į tai, kad Paryžiaus susitarime numatytų sprendimų poveikis klimato kaitai bus menkas, o kaina didelė, tokių alternatyvų būtina rasti kuo greičiau.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close