captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prisiminė interneto eros pradžią Lietuvoje: sunku patikėti, nuo ko viskas prasidėjo

Dabar savo gyvenimą įsivaizduoti be interneto yra pakankamai sudėtinga, tačiau įdomu prisiminti, kaip atrodė pirmosios svetainės ir kas buvo tie žmonės, kurie pirmieji pradėjo Lietuvoje naudotis internetu.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Internete paslaugas teikiančių įmonių ir įstaigų atstovai pasakoja, kaip prisimena savo pirmuosius žingsnius internete.

„Pirmąjį kompiuterį savo asmeninėms akademinėms reikmėms nusipirkau dar 1995 metais. Nepaisant tiems laikams ambicingų asmeninio kompiuterio techninių parametrų – 365 MHz „galingumo“ procesoriaus ir „Windows 3.1“ operacinės sistemos, kurį laiką tai buvo tik išmani spausdinimo mašinėlė, turėjusi neįkainojamų privalumų“, – pasakojo Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Ramūnas Čepaitis.

Pašnekovas dėsto, kad dabar anuometinio kompiuterio privalumai atrodo savaime suprantami, tai – galimybės rinkti, iliustruoti, redaguoti ir tiražuoti tekstus.

Visgi, turintys pirmuosius kompiuterius susidūrė ir su sunkumais. R. Čepaitis sako, kad vienas jų – būtinybė lakstyti po Vilnių ieškant, kur būtų galima surinktą tekstą atsispausdinti.

„Iki šiol iš atminties neišdyla artimųjų ir aplinkinių reakcija į šią „buities interjero detalę“: joje natūralus žmogiškas smalsumas „kaip tai veikia?“ paprastai sumišdavo su nemažiau nuoširdžia žmogiška nuostaba „o kam tau jo reikia?“ – vaizdžiai prisiminė jis.

Prekybos internete bendrovę įkūręs ir jai vadovaujantis Dainius Liulys pirmą kartą internetu ėmė naudotis dar būdamas moksleiviu, o kompiuterį ir internetą galėjo išmėginti namie, kai tuo pasirūpino tėvai.

„Internetu pradėjau naudotis gal 1996 m., pamenu, kad jungtis reikėjo per modemą, o greitis buvo ar 32 ar 64 kilobitai per sekundę. Norint prisijungti prie interneto reikėjo skambinti telefonu, o prisijungimas trukdavo kokią pusę minutės ir ne visą laiką tai pavykdavo padaryti iš pirmo karto, tad vien pasijungus jau buvo džiaugsmo“, – kalbėjo verslininkas.

Mobiliųjų mokėjimų bendrovės vienas įkūrėjų ir vadovas Vaidas Adomauskas sako taip pat internetą išmėginęs panašiu metu.

„Nežinau, kada tiksliai prasidėjo interneto era Lietuvoje, bet pats internetą pirmuosius kartus išbandžiau tikriausiai apie 1996 metus. Tada per „Taką“ ir modemą jungiausi į „pasaulį“, – pasakojo pašnekovas.

Pasak jo, iki šiol neišblėstantis atsiminimas – modemo burzgimas jungiantis prie interneto.

„Niekada nepamiršiu garso, kai jis „skambindavo“, – šypteli jis.

Paklaustas, kaip prisimena pirmąsias interneto svetaines, V. Adomauskas sako įsidėmėjęs tai, kad jos buvo sunkiai randamos.

„Interneto svetainės buvo paprastos. Sunkiai surandamos. Džiaugdavaisi, kai rasdavai kokį sąrašą „įdomesnių“, – apibendrino jis.

Internetą išmėgino darbe

R. Čepaitis sako, kad pirmą kartą prie pasaulinio kompiuterių tinklo (angl. World Wide Web arba WWW) pirmą kartą prisijungė 1996 metų rudenį, savo darbovietėje.

„Kaip paradoksaliai šiandien tai skambėtų, informacijos rinkimui, analizei ir komunikacijai skirta naujovė turėjo absoliučiai priešingą efektą: sukėlė organizacijoje nemenką destrukciją ir kuriam laikui tapo nuolatinių bendradarbių barnių dingstimi. Pagrindinė to priežastis – vienintelis tais laikais įmanomas prisijungimo prie interneto būdas, naudojant „dialup“ technologiją. Kitaip tariant, prisijungimui prie interneto ir duomenų mainams buvo naudojamas laidinio telefono ryšys. Prie interneto prijungtas kompiuteris „užimdavo“ telefoninio ryšio liniją, tad ant to pačio laido „sėdintys“ kolegos ilgam likdavo be telefoninio ryšio“, – paaiškino jis.

Pašnekovas primena, kad tuo metu buvo maksimalus 56 kbitų per sekundę duomenų pralaidumo greitis.

„Jis apsiginkluoti kantrybe vertė ne tik savo eilės paskambinti, bet ir konkrečios interneto svetainės „pasikrovimo“ laukiančius bendradarbius... Deja, jau neprisimenu, kurią informacijos paieškos sistemą – „Alta Vista“ ar „Yahoo!“ – naudojau pirmą kartą prisijungęs prie interneto“, – apgailestavo jis.

Visgi, R. Čepaitis sako, kad prisimena atradimo džiaugsmą radęs lietuviškų svetainių katalogą „Lithuania On Line“ arba on.lt.

„Tuo metu ši svetainė buvo savotiškas lietuviško interneto segmento pažangos ir kokybės rodiklis. Nuolat atnaujinamas ir korektiškai veikiantis interneto svetainių katalogas leido ne tik pajusti lietuviško turinio internete plėtros dinamiką, bet ir iki „Google“ revoliucijos duomenų paieškos srityje be problemų kompensuodavo informacijos lietuviškai internete ieškančių vartotojų lūkesčius“, – dėstė jis.

R. Čepaitis mano, kad ir šiuo metu on.lt tiek savo forma, tiek turiniu skaitmeninio paveldo pavyzdys.

Vis dėlto nuo savo eros pradžios interneto galimybės Lietuvoje sparčiai pajudėjo į priekį. Šiandien tai atrodo visiškai kitaip. O svarbiausia – gyventojai gali naudotis elektroninėmis paslaugomis, sukurtomis panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...