captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkų spėjimas: dar viena planeta gali būti tinkama gyvybei

Mokslininkai spėja, kad neseniai atrasta „visai šalia“ mūsų Saulės sistemos esanti egzoplaneta Proksima b gali savo paviršiuje turėti skysto vandens, rašoma svetainėje space.com.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Panašu, kad pagaliau astronomai surado pakankamai įrodymų, kad Saulės sistemai artimiausią žvaigždę Kentauro Proksimą (Proxima Centauri) traukia kitos kaimynės – Kentauro Alfos (Alpha Centauri) – gravitacija. Tai labai įdomi teorija, mat tokiu atveju gan „netolimoje“ kaimynystėje turėtume trijų žvaigždžių sistemą, kurios dvi narės (Kentauro Alfa A ir B) sukasi labai arti viena kitos, o trečia giminaitė (Kentauro Proksima) „laikosi“ ypač plačios orbitos.

Turint omenyje neseniai pastebėtą nedidelę Žemės tipo egzoplanetą, besisukančią apie Kentauro Proksimą, trijų žvaigždžių „seserų“ teorija duoda dar daugiau peno mokslinėms hipotezėms apie tai, kad minėta planeta gali būti tinkama gyvybei. Kentauro Proksima skrieja už 4,25 šviesmečių nuo mūsų Saulės sistemos ir yra artimiausia žvaigždė. Aplink ją besisukanti planeta, pavadinta Proksima b turi panašią masę kaip ir Žemė, be to, ji skrieja tokiu atstumu nuo žvaigždės, kuris patenka į taip vadinamą „gyvybei tinkamą zoną“.

Šiame regione esanti planeta nėra nei per karšta, nei per šalta, todėl jos paviršiuje gali susidaryti skystas vanduo – esminis gyvybės elementas. Nors ir žinome, kad Proksima b ten yra, kol kas galime tik spėlioti apie jos paviršiaus sudėtį ir visiškai neturime supratimo, ar ten yra vandens. Visgi teorija, kad Kentauro Proksima yra tolima Kentauro Alfos giminaitė, gali padėti išsiaiškinti minėtos egzoplanetos paslaptis. Kentauro Proksima buvo atrasta tik prieš šimtą metų ir nuo tada astronomai bando išsiaiškinti, kaip ji juda dangaus skliaute – užduotis ne iš lengvųjų, žinant, kokia neryški ši žvaigždutė. Raudonosios nykštukės (kokia yra Proksima) mūsų Saulei šviesumu nusileidžia daug kartų. Visgi mokslininkai, naudodami labai tikslų radialinio greičio planetų ieškojimo įrenginį (angl. High Accuracy Radial velocity Planet Searcher, HARPS) La Silla observatorijoje Čilėje, sugebėjo išmatuoti šios žvaigždės radialinį greitį būtiną išsiaiškinti, ar ji iš tiesų turi „saitų“ su Kentauro Alfa. Astronomų naudojamas HARPS instrumentas toks jautrus, kad juo galima užfiksuoti net ir mažiausius žvaigždžių „virptelėjimus“, kurie atsiranda dėl aplinka jas besisukančių planetų įtakos.

Būtent HARPS buvo užfiksuotas Kentauro Proksimos „virptelėjimas“, kuris leido mokslininkams atrasti Proksimą b. Tačiau šį kartą HARPS astronomams padėjo pastebėti, kad Kentauro Proksimos ir Alfos radialiniai greičiai suderinti. Tai reiškia, kad Proksima skrieja aplink Alfą, tiesa, labai plačia orbita.

Tai galėtų reikšti, kad visos trys žvaigždės prieš milijardus metų „gimė“ iš to paties dujų debesies ir yra to paties amžiaus. Laikui bėgant jų orbitos stabilizavosi, tačiau Proksimą kažkoks kosminis įvykis „išspjovė“ iš giminaičių draugijos. Straipsnyje, kuris bus publikuotas moksliniame žurnale „Astronomy & Astrophysics“, astronomai daro prielaidą, kad egzoplaneta Proksima b galėjo susiformuoti prieš įvykstant ją „globojančios“ žvaigždės „tremčiai“. Dar daugiau, mokslininkai spėja, kad planeta iš pradžių skriejo daug toliau nuo savo žvaigždės, bet palaipsniui priartėjo prie jos.

Mokslininkai spėja, kad kol Proksima b skriejo toli nuo žvaigždės, joje buvo labai šalta, todėl paviršius galėjo būti nuklotas ledu, tikėtina iš vandens. O dabar, kai ji skrieja daug arčiau, dėl aukštesnės temperatūros ledas ištirpęs ir paviršiuje galbūt yra vandens. Nors tai gan drąsi teorija apie vandenį planetoje, kurios net negalima tiesiogiai matyti, mokslininkai toliau svarsto šią hipotezę.
 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...