captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tikintieji atpirkimu nusikalsta dažniau nei tikintieji pragaru

Nusikaltimų lygis šalyse, kur daugiau žmonių tiki rojumi, yra didesnis nei tose, kur daugiau žmonių tiki pragaru, nustatė tyrėjai. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Nusikaltimų lygis šalyse, kur daugiau žmonių tiki rojumi, yra didesnis nei tose, kur daugiau žmonių tiki pragaru, nustatė tyrėjai.

Tokie duomenys gauti išanalizavus 26 metus rinktus duomenis apie daugiau kaip 140 tūkst. žmonių iš beveik 70 šalių, rašo britų „Daily Mail“.

Rezultatai leidžia manyti, kad žmonės dažniau galvoja, kad gali išsisukti padarę nusikaltimą, jei mano, kad pomirtiniame gyvenime nebus baudžiami.

Tyrėjai nustatė, kad nusikaltimai, tokie kaip žmogžudystės, plėšimai ar prievartavimai, labiau paplitę visuomenėse, kur bausmė sudaro svarbią žmonių religinių įsitikinimų dalį.

Tai reiškia, kad šalyje, kurioje, pavyzdžiui, daugiau žmonių tiki rojaus, o ne pragaro egzistavimu, bus daugiau nusikaltimų nei valstybėje, kur abiejų įsitikinimų žmonių yra daugmaž po lygiai.

Tyrimą, kuris skelbiamas žurnale „PLoS ONE“, atliko du Amerikoje dirbantys profesoriai – Azimas Shariffas iš Oregono universiteto ir Mijke Rhemtulla iš Kanzaso universiteto.

Jie ieškojo nuorodų į pragarą, rojų ir Dievą apklausose, atliktose 1981–2007 metais. Jose dalyvavo beveik 143,2 tūkst. respondentų iš 67 šalių.

Tuomet mokslininkai palygino duomenis su vidutiniu nusikaltimų (nužudymų, plėšimų, prievartavimų, pagrobimų, užpuolimų, vagysčių, įsilaužimų, prekybos žmonėmis, nusikaltimų, susijusių su narkotikais ir automobiliais) lygiu.

„Tikėjimo rojumi ir pragaru proporcija turėjo reikšmingą, unikalų ir priešingą poveikį nusikaltimų lygiui. Tikėjimas pragaru prognozavo mažesnį nusikalstamumą, o tikėjimas rojumi – didesnį“, – tyrimo rezultatuose teigė mokslininkai.

„Esminis atradimas yra tai, kad tautos tikėjimas pragaru prognozuoja žemesnį nusikalstamumo lygį, o tikėjimas rojumi prognozuoja aukštesnį nusikaltimų lygį, ir šis poveikis stiprus“, – teigė A. Shariffas, psichologijos profesorius ir Oregono universiteto Kultūros ir moralės laboratorijos vadovas.

„Manau, kad tai svarbi užuomina apie skirtingą antgamtinės bausmės ir antgamtinio palankumo poveikį. Šie rezultatai sutampa su kontroliniu tyrimu, kurį atlikome laboratorijoje, tačiau čia matyti galingas „tikrojo pasaulio“ efektas tam, kas tikrai veikia žmones – nusikalstamumui“, – pridūrė jis.

Praėjusiais metais A. Shariffas leidinyje „Journal for the Psychology of Religion“ paskelbtame straipsnyje teigė, kad studentai buvo labiau linkę sukčiauti, jei tikėjo atleidžiančiu, o ne baudžiančiu Dievu.

„Šioje stadijoje galime tik spėlioti apie tai lemiančius mechanizmus, tačiau gali būti, kad žmonės, kurie netiki bausmės pomirtiniame gyvenime galimybe, labiau mano, kad gali išsisukti elgdamiesi neetiškai“, – teigė profesorius.

2003 metais Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad ekonomiškai labiau sekasi toms išsivysčiusioms šalims, kurių gyventojai labiau tiki pragaru, o ne rojumi. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...