captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Išmani Lietuva“ – didžiausias įkvepiančių istorijų renginyjs

Didžiausia Nobelio viltis, CERN fizikas, misijos „Lietuva Mėnulyje 2018“ vadovas, moterų lyderystės skatintoja, 18-metis IT genijus ir kiti mokslo pasaulio lietuviai garsina mūsų šalies vardą ir keičia mokslo vaidmens visuomenėje suvokimo ribas, teigiama pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Šie lietuviai – vieni iš pirmųjų svečių, kurie lapkričio 4–5 d. renginyje „Išmani Lietuva“ dalysis savo įkvepiančia patirtimi ir sėkmės istorijomis.

Jaunimui barjerų nėra

Dar mokantis bakalauro studijose, galima pradėti siekti pasaulinių, o gal net kosminių aukštumų. Tai įrodo Mikalojaus Brazdžiūno pavyzdys: jis tapo pirmuoju Lietuvos studentu, gavusiu galimybę stažuoti NASA (JAV aeronautikos administracijoje). Stažuotė įkvėpė Vilniaus universiteto (VU) biofizikos magistrantą, ir jis šiuo metu vadovauja studentų projektui „Lietuva Mėnulyje 2018“.

Mikalojus pasakos, kaip kartu su savo komanda kuria modulį, kuris Lietuvos šimtmečio proga bus pakeltas į Mėnulį. Lietuvių misijos tikslas – išauginti pirmąjį augalą kitame kosmoso kūne.

Kita VU auklėtinė Ingrida Olendraitė, būdama bakalauro studentė, padėjo atvesti VU bendramokslius į vieną mokslo olimpų. Praėjusį rudenį ji su komanda pirmieji iš Baltijos šalių dalyvavo prestižiniame biologijos konkurse „iGEM“. Naujokams nusišypsojo laimė – jie gavo aukso medalius už projektą „ColiClock“, kuris sprendžia bakterijų senėjimo klausimus.

Daug pasiekti galima dar būnant mokykloje. Pavyzdžiui, 18-metis Petras Šlekys savo pirmąją IT bendrovę sukūrė būdamas vos 14-os. Programavimo nuo mažens mokęsis jaunuolis sako, kad rašyti kodus gali išmokti bet kas. Tačiau, norint tiksliąsias žinias, paversti į bendrovę, reikia siekti ir verslumo įgūdžių.

„Išmanioje Lietuvoje“ jis pasakos apie savo vykdomus įvairius pasaulinio lygio projektus. Tarp įmonių, kuriose jau yra dirbęs p. Šlekys, – JAV technologijų bendrovė „Microsoft“, interneto naršyklės kūrėja „Mozilla“.

Nuo studijų – prie darbų

Apie savo įkvepiančią mokslinę ir visuomeninę veiklą pasakos ir palyginti neseniai studijas baigę lietuviai. Vienas jų – Aurelijus Rinkevičius, dirbantis Visatos paslapčių laboratorijoje CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje). Taip, tai ta pati vieta, kur veikia didžiausias pasaulyje – 27 km ilgio – hadronų greitintuvas.

Vienintelis CERN laboratorijoje dirbantis fizikas iš Lietuvos ir eksperimentinės dalelių fizikos mokslų daktaras savo darbais prisidėjo prie žiniasklaidoje plačiai aprašytos dalelės – Higgso bozono – tyrimų. Savo gimtinės Aurelijus nepamiršta – Lietuvoje užsiima mokslo populiarinimu ir naujų dalelių fizikos rezultatų pristatymu šalies mokslininkams.

Renginyje kalbės ir Kauno akademiškiausias jaunuolis, vienas pirmųjų lietuvių, gavusių Harvardo teisės mokyklos magistro laipsnį, Justinas Jarusevičius. Šiuo metu Justinas dirba Motiekos ir Audzevičiaus advokatų kontoroje, tačiau didelę dalį savo laiko ir žinių Justinas skiria visuomeninei veiklai. Siekia tarptautinėje arenoje pristatyti Lietuvos pasiekimus investuotojų teisių apsaugos srityje.

Pirmoji Tarptautinių prekybos rūmų Jaunųjų arbitrų forumo konferencija Baltijos šalyse buvo surengta Justino. Taip pat jis atstovauja Lietuvai Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės prekybos teisės komisijos projekte rengiant Niujorko konvencijos taikymo gidą. Be to, yra Tarptautinės arbitražo akademijos Paryžiuje ambasadorius Lietuvoje.

Justinas taip pat konsultuoja jaunus gydytojus, rezidentus dėl geresnių socialinių garantijų, teikia teisinę pagalbą Lietuvos jėzuitų gimnazijoms.

Jeigu įdomu, kaip Lietuvos švietimas atrodo pasauliniu mastu, apie tai galės papasakoti Lina Benete. Ji dirba su švietimo projektais, kurie padeda JT įgyvendinti vieną pagrindinių tikslų – pasaulinį pilietinį švietimą.

Šiuo metu Lina vadovauja UNESCO klasterio biuro Kazachstanui, Kirgizijai, Tadžikistanui ir Uzbekistanui Švietimo skyriui. Anksčiau ji kartu su UNESCO tyrė švietimo būklę Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose.

Įtakingi profesoriai

„Išmanioje Lietuvoje“ galėsite išgirsti ir dviejų profesorių įkvepiančias istorijas. Pirmas jų – šią savaitę garsiai nuskambėjęs prof. Virginijus Šikšnys. VU Biotechnologijos instituto profesorius kartu su kolegomis atrado, kad CRISPR sistemų Cas9 baltymas gali būti panaudotas tiksliam DNR redagavimui, siekiant kryptingų genomo pokyčių.

Tai – proveržis genetikos srityje, leidžiantis greitai ir paprastai redaguoti visų gyvų organizmų DNR. Šios technologijos taikymas medicinoje atveria naujų kelių gydant paveldimas ligas, o žemės ūkyje – kuriant naujas augalų veisles, atsparias sausrai ar ligoms.

Už šią technologiją p. Šikšnys kartu su keliais kitais pasaulio mokslininkais jau gavo prestižinę JAV „Warren Alpert“ fondo premiją. Jis tapo pirmuoju lietuviu, gavusiu šį apdovanojimą.

Verta paminėti, kad CRISPR/Cas9 technologija yra nuolat linksniuojama tarp būsimų Nobelio premijos nugalėtojų.

Fizikos prof. dr. Dalios Šatkovskienės istorija – vienas įrodymų, kaip būnant tiksliųjų mokslų atstovu galima padėti spręsti socialines problemas. Mokslininkės darbai laužo stereotipus, susijusius su moterimis, kurios dirba tiksliųjų mokslų srityje.

Jos koordinuojami projektai skatina moterų lyderystę ir lyčių lygybę mokslo srityje. Vienas pavyzdžių – pernai Lietuvoje vykęs tarptautinis simpoziumas, skirtas lyčių lygybės politikai Europos mokslo ir inovacijų srityje.

Žemiškas mokslas

Mokytis – tai ne tik graužti knygas ar daryti eksperimentus laboratorijose, bet ir įgauti praktinių įgūdžių. Apie šiuos „Išmanioje Lietuvoje“ pasakos Giedrius Kavaliauskas, vienas pirmųjų šalyje pradėjusių platinti techninių, kūrybinių erdvių (angl. makers space) judėjimą.

Techniniai gamintojai – tai žmonės, kurie laisvu laiku arba kaip laisvai samdomi darbuotojai užsiima vienetinių daiktų gamyba ir eksperimentine veikla. Žinoma, tokių žmonių yra jau seniai. Tačiau esminis viso judėjimo bruožas yra būrimasis į bendruomenes, o susirinkus panašiai mąstantiems, žinių ištroškusiems kūrėjams kartais gimsta ir šiuolaikinių verslų.

Susirinkusiuosius sveikins prezidentė Dalia Grybauskaitė. Savo istorijomis taip pat dalysis Lietuvos talentai iš kitų sričių – menininkai, sportininkai, verslininkai, kūrėjai ir kt. Tarp jų:

•    Medalius į Lietuvą parvežęs parolimpinis čempionas Mindaugas Bilius,
•    „Lietuvos istorijos repo“ autorius Šventinis Bankuchenas-Shidlas,
•    Antrą vietą pasaulyje iškovojęs ultramarotonininkas Gediminas Grinius,
•    Baltijos šalių mados platformos „Baltas Miškas“ įkūrėja ir direktorė Ieva Stankevičienė,
•    Minios finansavimą (Crowdfunding) pritraukę išskirtinių sprendimų kūrėjai – „Spyndi“, „City Birds“, LAWA ir kt.,
•    Gausybę apdovanojimų pelniusi dokumentinių filmų režisierė Giedrė Žickytė
•    Alytaus radijo „FM99“ direktorius Liudas Ramanauskas ir kt.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...