captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didžiajam sprogimui sukelti Dievo nereikėjo?

Mūsų visata prieš 13,7 mlrd. metų gimti galėjo be jokio dieviškojo įsikišimo, teigia tyrėjai. 
NASA nuotr.
NASA nuotr.

Mūsų visata prieš 13,7 mlrd. metų gimti galėjo be jokio dieviškojo įsikišimo, teigia tyrėjai.

Tai gali prieštarauti mūsų instinktams, kuriems nepriimtina mintis, kad kas nors gali atsirasti iš niekur. Tačiau mes nebūtinai turėtume tikėti savo instinktais, nes juos puoselėjome tam, kad galėtume prieš 150 tūkst. metų išgyventi Afrikos savanoje, o ne tam, kad galėtume suprasti, kaip funkcionuoja visata.

Vietoj to, anot mokslininkų, turėtume pasitikėti fizikos dėsniais.

„Didysis sprogimas galėjo įvykti vien kaip fizikos dėsnių egzistavimo rezultatas. Turint fizikos dėsnius, galima gauti ir visatas“, – teigia astrofizikas Alexas Filippenko iš Kalifornijos universiteto Berklyje.

Keistame kvantinės mechanikos pasaulyje, apibūdinančiam subatominiu lygiu vykstančius veiksmus, atsitiktiniai svyravimai iš nieko gali sukurti medžiagą ir energiją. O tai gali nuvesti prie išties didžių dalykų, aiškina tyrėjai.

„Kvantiniai mechaniniai svyravimai gali sukurti kosmosą. Jei tiesiog dabar šioje patalpoje galėtumėte iškreipti laiką ir erdvę, galėtumėte sukurti visiškai naują visatą“, – teigė SETI (angl. Search for Extra-Terrestrial Intelligence – nežemiško intelekto paieška) instituto vyresnysis astronomas Sethas Shostakas.

„Taigi gali būti, kad ši visata yra tiesiog kitoje visatoje gyvenančio vaiko projektas mokslo mugei. Nežinau, kaip tai veikia mūsų teologines žinias, tačiau tai dalykas, kurį verta apsvarstyti“, – pridūrė jis.

A. Filippenko pabrėžė, kad tokie teiginiai nėra Dievo egzistavimo kritika. Teiginys, kad Didysis sprogimas – milžiniškas plėtimasis prieš 13,7 mlrd. metų, kuris kosmosą susprogdino kaip didžiulį balioną – galėjo įvykti be Dievo įsikišimo, labai skiriasi nuo teiginio, kad Dievas neegzistuoja, tvirtino mokslininkas.

„Nemanau, kad mokslą galima naudoti norint įrodyti ar paneigti Dievo egzistavimą“, – sakė astrofizikas.

Tačiau jei kalbame apie pirminę visa ko kilmę, vien rėmimosi fizikos dėsniais neužtenka. Tai gali padėti mums žengti žingsnį pirmyn, tačiau tai neleis mums įveikti viso kelio, tvirtina A. Filippenko.

„Tuomet kyla klausimas „Kodėl egzistuoja fizikos dėsniai“. O jūs galite atsakyti: „Na, tam reikėjo dieviškojo kūrėjo, kuris sukūrė tuos fizikos dėsnius ir įžiebė kibirkštį, kuri nuo fizikos dėsnių nuvedė prie šios visatos, o galbūt net daugiau nei vienos“, – kalbėjo jis.

Tačiau toks atsakymas viską dar prailgina, nes vis dar reikia paaiškinti, iš kur atsirado dieviškasis kūrėjas. Šis procesas sukuria niekada nesibaigiančią grandinę, o jūs vis tiek liekate be galutinio atsakymo, teigia A. Filippenko.

Fizikos dėsnių kilmė kol kas lieka paslaptimi, kurios galbūt niekada ir nepavyks įminti, pridūrė jis.

„Ši „dieviškoji kibirkštis“ ir buvo tas kažkas, kas sukūrė fizikos dėsnius. O aš nežinau, kas sukūrė tą dieviškąją kibirkštį. Taigi tiesiog apsistokime ties fizikos dėsniais“, – kalbėjo mokslininkas. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...