captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kinija pasiuntė įgulą į eksperimentinę kosminę stotį

Kinija pirmadienį pasiuntė į orbitą erdvėlaivį su dviejų žmonių įgula, susijungsiantį su eksperimentine kosmine stotimi per maždaug 30 dienų misiją.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Šis skrydis yra viena iš parengiamųjų operacijų, Pekinui ruošiantis po šešerių metų pradėti naudoti visavertę orbitinę stotį.

Misijos „Shenzhou 11“ raketa „Long March-2F“ pakilo 7 val. 30 min. vietos (2 val. 30 min. Lietuvos) laiku iš Džiučiuano palydovų leidimo centro Gobio dykumos pakraštyje Kinijos šiaurėje.

Erdvėlaivis po dviejų dienų susijungs su bandomąja kosmine stotimi „Tiangong 2“, kur atliks medicinos eksperimentų ir išbandys įvairias su kosminiais skrydžiais susijusias technologijas. Taip pat bus tikrinamos sistemos ir procedūros, ruošiantis 2018-aisiais iškelti į orbitą pagrindinį šios stoties modulį.

Kinijos kosminės programos vadovas generolas Zhang Youxia 7 val. 46 min. (2 val. 46 min.) paskelbė, kad raketa sėkmingai pakilo į orbitą. Vėliau gynybos ministras Fan Changlongas perskaitė prezidento Xi Jinpingo sveikinimą ir raginimą Kinijos astronautams tyrinėti kosmosą „giliau ir plačiau“.

Premjeras Li Keqiangas ir propagandos vadovas Liu Yunshanas aplankė skrydžių valdymo centrą Pekine ir pasveikino jo darbuotojus.

Kinija jau šeštą kartą pasiuntė į kosmosą astronautų, o ši misija bus iki šiol ilgiausia.

Kai bus prijungti du eksperimentiniai moduliai, baigta statyti stotis 2022 metais pradės visavertę veiklą ir bus naudojama mažiausiai dešimtmetį.

Ankstesnė eksperimentinė orbitinė stotis, paleista 2011 metais, buvo baigta naudoti šių metų kovą. Prie tos stoties buvo triskart prisijungę erdvėlaiviai, o jos misija buvo pratęsta dvejiems metams. Pekinas nurodo, kad „Tiangong“ („Dangiškųjų rūmų“) stotys taps starto aikštelėmis misijai į Marsą, planuojamai surengti iki šio dešimtmečio pabaigos.

„Shenzhou 11“ įgulą sudaro jau trečiakart į kosmosą pakilęs Jing Haipengas ir 37 metų Chen Dongas.

„Bet kurio astronauto svajonė ir tikslas – sugebėti įvykdyti daug kosminių misijų“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė Jing Haipengas. Jam šio skrydžio metu sukaks 50 metų.

Kinija pirmąkart žmogų į kosmosą pasiuntė 2003 metais ir tapo trečiąja tai padariusia šalimi po Rusijos ir Kinijos. Nuo to laiko kinų „taikonautai“ jau yra išėję į atvirą kosmosą; šalis taip pat surengė mėnuleigio „Yutu“ misiją. Kosminės programos vadovai sako, kad netolimoje ateityje kinų astronautai galbūt išsilaipins mėnulyje.

Kinijai nebuvo leista prisidėti prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS) programos – daugiausiai dėl JAV susirūpinimo, kad šios šalies kosminė programa yra aiškiai karinio pobūdžio. Dabar Kinijos pareigūnai tikisi paversti savo pačių programą tarptautine, siūlydami prisidėti finansuojant kitų šalių misijas kosminėje stotyje „Tiangong 2“.

Be to, Kinija birželį atidarė savo ketvirtąjį didelį palydovų leidimo centrą Venčango vietovėje šalies piečiausioje Hainano salioje. Iš jos jau startavo naujai sukurta raketa „Long March 7“, laikoma svarbiu proveržiu, nes ji naudoja saugesnius ir mažiau aplinkai kenkiančiu degalus.

Kinija šiuo metu plėtoja sunkiosios raketos nešėjos „Long March 5“ projektą. Šios raketos bus reikalingos iškelti į orbitą „Tiangong 2“ papildomiems komponentams ir kitiems sunkiems kroviniams.

Pekinas taip pat planuoja iki 2020 metų nuskraidinti į Marsą savaeigį zondą.

Kinijos kosmoso programa, įkvepianti didžiulį nacionalinį pasididžiavimą, planuoja šiais metais surengti iš viso 20 misijų. Tuo tarpu atitinkamos Jungtinių Valstijų ir kitų šalių programos stengiasi rasti sau naujų vaidmenų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close