captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ko reikia, kad Lietuvos verslas finansuotų kosmoso tyrimus?

Lietuvos verslas dar tik pradeda domėtis kosmoso tyrimais ir jų teikiama nauda, todėl motyvuoti verslininkus dalyvauti kosmoso programose yra didelis iššūkis. Taip LRT.lt teigia Mokslo, inovacijų ir technologjų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus. „Lietuva gali būti kosminių technologijų šalis, o verslas gali siūlyti savo kuriamus sprendimus didžiosioms pasaulio bendrovėms. Tiek verslui, mokslui, tiek plačiajai visuomenei reikia aiškinti apie kosmoso technologijų naudą, atverti duris ir parodyti bendradarbiavimo galimybes su Europos kosmoso agentūra (EKA), kitomis didelėmis bendrovėmis ir tarptautinėmis organizacijomis“, – sako jis.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Lietuvai įpusėjus įstojimo į EKA procesus, padidėjo ne tik mokslo, bet ir verslo susidomėjimas kosmoso tyrimų sritimi. Tačiau LRT.lt kalbinti specialistai tikina, kad investavimas į šią sritį vis dar išlieka rizikingu procesu, kuriam skirti lėšų pasiryžta ne visos šalies įmonės.

Išlieka investavimo rizika

Pasak MITA direktoriaus K. Šetkaus, Lietuvoje kosmoso tyrimais labiausiai domisi naujų verslo idėjų atstovai. „Pastebime, kad jaunas verslas, startuoliai yra labai atviri naujoms idėjoms ir bendradarbiavimo galimybėms. Kad verslas susipažintų su EKA ir užmegztų naudingų kontaktų, MITA remia verslo atstovų vizitus į šią agentūrą. Šiais metais semtis patirties išvyko 11 bendrovių“, – pasakoja jis.

Tačiau Lietuva pati tiesiogiai jokių didelių kosmoso tyrimų nevykdo, tad kol kas vyksta tik privačiomis lėšomis įgyvendinami eksperimentiniai projektai, kurių veikla paremta rizikinga tolima perspektyva, sako Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.

„Dabar verslui investuoti į kosmoso sritį būtų labai rizikinga, nes nėra aiškios valstybinių institucijų pozicijos ir jokių kryptingų įgyvendinimo gairių dabartinei turimai programai“, – mano G. Kvietkauskas.

Kosmoso technologijos ir tyrimai, inovatyvių technologijų vystymas nėra trumpalaikiai projektai, todėl jie susiję su nemaža rizika, antrina verslininkas inovatorius Vladas Lašas, pats finansiškai remiantis įvairius kosmoso projektus.

„Kosmoso tyrimai reikalauja nuoseklaus ir ilgo darbo bei didelių investicijų, tad tradiciškai šioje srityje pagrindinės buvo valstybių investicijos. Tačiau, radikaliai keičiantis technologijoms, eksponentiškai didėjant informacinių technologijų galimybėms, paskutinį dešimtmetį atsirado sąvoka „new space“ („naujasis kosmosas“) – jaunos ir veržlios privačios kompanijos išsiveržė į priekį. (...) Kol kas tai populiariausia JAV, tačiau, manau, ši tendencija ryškėja visame pasaulyje“, – mintimis dalinasi V. Lašas.

Trūksta politinės drąsos

Tikėtina, kad, Lietuvai tapus EKA nare, pagerės investicinės sąlygos ir situacija tarp verslo bei kosmoso tyrimų pasikeis, mano G. Kvietkauskas. „Gal iki to laiko turėsime aiškesnę vyriausybės poziciją, kiek kosmoso sritis yra svarbi pačiai valstybei, mokslui ir jos ateities perspektyvoms. Visame pasaulyje įmonių dalyvavimas kosmoso pramonės veikloje yra prestižo reikalas, bet paprastai tokios veiklos yra konkursinės – kai atrenkami geriausi sprendimai“, – teigia jis.

Ateityje padėtis vienareikšmiškai pasikeis, nes kosmoso teikiamų galimybių ir technologijų ratas plėsis ir taps neatskiriamas nuo kasdienio gyvenimo poreikių, prognozuoja MITA direktorius K. Šetkus.

„Aerokosmoso sritis nėra tiesiogiai įvardinta kaip Lietuvos sumaniosios specializacijos priemonių dalis, tačiau tokia veikla turi labai didelį inovacinį potencialą ir horizontaliai apima iš esmės visas mokslo kryptis ir technologijas. Šįmet patvirtinta Mokslo, technologijų ir inovacijų aerokosmoso srityje plėtros 2016–2020 metų programa turi padėti vystyti šią sritį“, – tikina K. Šetkus.

Pasak verslininko V. Lašo, Lietuvai pirmiausiai reikia ryžtingesnės mūsų pačių valstybės lyderystės, paramos ir palaikymo tiems jauniems kūrėjams ir entuziastams, kurie jau veikia šioje srityje.

„Visame pasaulyje darbas naujausių technologijų ir mokslo žinių reikalaujančiose srityse sudomina ir įtraukia geriausius pasaulio protus ir talentus. Jau dabar EKA Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centre Nyderlanduose dirba 9 jaunieji Lietuvos talentai. Tokie naujųjų technologijų centrai galėtų atsirasti ir Lietuvoje, tačiau reikia drąsos ir ambicijų“, – įsitikinęs V. Lašas.

Lietuviai remia užsienio projektus

Nepaisydami rizikos, kai kurie lietuviai visgi ryžtasi finansuoti kosminius projektus. Vienas iš pavyzdžių, kuomet Lietuvos verslininkai remia užsienio kosmoso tyrimus, – projektas „Copenhagen Subborbitals“. Projekto interneto svetainėje paviešintame rėmėjų sąraše Lietuvos vardas paminėtas 13 kartų – tiek lietuvių pasiryžo paremti šią idėją pinigais. Vienas jų – verslininkas V. Lašas.

„Copenhagen Suborbitals“ yra ne pelno siekiantis projektas, kurio pagrindinis tikslas – nuskraidinti paprastą žmogų, galbūt net neturintį nieko bendro su astronautika, į kosmosą. Planuojama, kad skrydis truks apie 15 min., o kosminis aparatas pakils į 120–130 km aukštį. Šioje organizacijoje savanoriškai be atlygio dirba apie 50 žmonių, 25–30 iš jų tam skiria didžiąją dalį savo laiko, o 20 prisijungia itin svarbių bandymų metu, pasakoja Madsas Wilsonas, projekto valdybos narys ir atstovas spaudai. 

V. Lašas šį projektą remia ne tik finansiškai, bet ir įvairiomis idėjomis. „Projektą Danijoje atradau prieš septynerius metus. Keletą kartų lankiau įkūrėjus Peterį Madseną ir Kristianą von Bengtsoną Kopenhagoje, tapau vienu iš aktyviausių rėmėjų ir projekto „ambasadoriumi“, pasakojančiu apie idėją ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, prieš keletą metų apie juos asmeniškai papasakojau ir Danijos karališkojo sosto paveldėtojui princui Frederikui“, – pasakoja verslininkas.

Prieš porą metų vienas iš „Copenhagen Subborbitals“ įkūrėjų K. von Bengtsonas ėmėsi naujų projektų – subūręs komandą, suprojektavo modernią nedidelę raketą nešėją „Moonspike“, galinčią nugabenti į Mėnulį nedidelį krovinį, sako V. Lašas. Anot verslininko, nors šis nekomercinis projektas kickstarter.com platformoje nesurinko reikalingo finansavimo, dabar, juo remiantis, kuriama mažuosius palydovus į orbitą aplink Žemę galinti iškelti raketa – šiame, jau komerciniame, projekte aktyviai dalyvauja ir jis pats.

Projekto valdybos nario M. Wilsono teigimu, Lietuvos oro erdvėje jie galėtų išbandyti suborbitinių aparatų paleidimus iš lėktuvų, nes čia erdvė nėra tokia intensyvi, kaip Danijoje. Šalis taip pat tinkama dėl savo kraštovaizdžo – daug laukų, kurie galėtų būti panaudoti bandomiesiems skrydžiams, tad ateityje bus svarstoma ir dėl didesnio bendradarbiavimo, sako „Copenhagen Subborbitals“ atstovas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...