captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nobelio chemijos premija – už „molekulių mašinas“

Nobelio chemijos premija atiteko „už mažiausias molekulių mašinas“. Prizas skirtas trims mokslininkams – Jean-Pierre`ui Sauvage`ui, serui J. Fraseriui Stoddartui ir Bernardui L. Feringai.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Laureatai sugebėjo sujungti molekules, kad jos sudarytų mažyčius mechanizmus – pavyzdžiui, atliekančius keltuvo, variklio arba raumenų funkcijas, nurodė Nobelio komitetas.

„Jie sukūrė molekules, kurių judesius galima valdyti, kurios gali atlikti tam tikrą darbą, kai suteikiama energijos... Molekulinės mašinos veikiausiai bus panaudotos kuriant naujas medžiagas, jutiklius ir energijos saugojimo sistemas“, – sakoma komiteto pranešime.

Laureatai pasidalys premijos piniginę dalį – 8 mln. Švedijos kronų (834 tūkst. eurų).

71 metų Strasbūro universiteto profesorius emeritas J.-P. Sauvage`as taip pat yra Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro direktorius emeritas. Jo žmona, su kuria Nobelio komiteto atstovai susisiekė telefonu, sunkiai tramdė ašaras.

Tuo tarpu Strasbūro universiteto pareigūnai sakė, kad jaučiasi priblokšti ir pagerbti šios žinios. Pasak jų J.-P. Sauvage`as planuoja vėliau trečiadienį pasakyti viešą kalbą.

74 metų J. F. Stoddartas dirba chemijos profesoriumi Šiaurės Vakarų universitete Evanstono mieste Ilinojaus valstijoje.

65 metų B. L. Feringa – Nyderlanduose įsikūrusio Groningeno universiteto organinės chemijos profesorius.

Akademija nurodė, kad J.-P. Sauvage`as pirmąjį proveržį šioje srityje pasiekė 1983 metais, kai sugebėjo sujungti dvi žiedo pavidalo molekules, kad jos sudarytų grandinę.

J. F. Stoddartas atliko kitą žingsnį 1991-aisiais, kai sugebėjo užmauti žiedinę molekulę ant molekulinės „ašies“, o B. L. Feringa pirmasis 1999-aisiais sukūrė pirmąjį molekulinį varikliuką, kai privertė suktis molekulinį „rotorių“ viena kryptimi, veikiant ultravioletiniams spinduliams – energijos šaltiniui.

Per iškilmingą ceremoniją, kuri Stokholme vyks gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį, kiekvienam laureatui taip pat bus įteiktas diplomas ir aukso medalis.

Praeitais metais Nobelio chemijos premija buvo paskirta švedui Tomui Lindahliui, Paului Modrichui iš Jungtinių Valstijų ir turkų bei amerikiečių mokslininkui Azizui Sancarui už DNR pažaidų šalinimo mechanizmo tyrimus.

Šių metų Nobelio premijų dalybų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, kad apdovanojimo už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje atiteks japonų biologui Yoshinori Ohsumi, tyrusiam ląstelių autofagijos mechanizmus. Šis procesas lemia ląstelės sudedamųjų dalių – organelių – tvarkingą suardymą ir perdirbimą.

Antradienį buvo paskelbta, kad Nobelio fizikos premiją pelnė trys britų kilmės JAV dirbantys mokslininkai – Davidas Thoulessas, Duncanas Haldane`as ir Michaelas Kosterlitzas. Jie buvo pagerbti už egzotiškų kvantinio pasaulio savybių tyrimus – teorinį medžiagos topologinių fazių ir jų virsmų atradimą.

Penktadienį paaiškės, kam atiteks prestižinė taikos premija. Vadinamojo Nobelio apdovanojimo ekonomikos srityje ir Nobelio literatūros premijos laureatų vardai bus paskelbti ateinančią savaitę.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...