captcha

Jūsų klausimas priimtas

Išradimų komercializavimas Lietuvoje: pirmieji solidūs žingsniai

Lietuva susiduria su mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtros iššūkiais bei šiuo metu neblizga tarptautiniuose inovacijų reitinguose, tačiau penki integruoti mokslo ir verslo slėniai bei daugiau nei 400 mln. eur siekiančios investicijos į naujausią įrangą ir infrastruktūros plėtrą sukuria palankias sąlygas Lietuvai tapti vienai iš geriausių vietų mokslo tyrimams visoje Europoje. Be to, mūsų šalis jau turi gerųjų pavyzdžių, kaip sėkmingai verslą ir mokslą sujungusios įmonės sulaukė sėkmės ir milijoninių investicijų, teigiama „Verslios Lietuvos“ pranešime.
„Life Sciences Baltics 2016“/„Facebook“ nuotr.
„Life Sciences Baltics 2016“/„Facebook“ nuotr.

Štai mokslininkas, išradėjas ir vienas neurodiagnostinės įrangos bendrovės „Vittamed“ įkūrėjų prof. Arminas Ragauskas kartu su kolegomis sukūrė ir patentavo neinvazinį ultragarsinį galvospūdžio matuoklį, o jį plėtojanti įmonė pernai pritraukė 10 mln. USD investicijų. A. Ragausko išradimas gali būti taikomas daugelyje medicinos sričių, spręsti net astronautų regos sutrikimus, todėl jį jau dabar naudoja NASA, o šiemet profesorius buvo nominuotas Europos metų išradėjo apdovanojimuose smulkaus ir vidutinio verslo kategorijoje.

Mokslininko kelias į komercinę sėkmę prasidėjo 2012 m. „Verslios Lietuvos“ organizuotame tuomet pirmajame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“, kur A. Ragauskas dalyvavo startuolių ir verslumo mokymuose, kuriuose susipažino ir pradėjo bendradarbiauti su patyrusiu verslo plėtros profesionalu, dabartiniu „Vittamed“ generaliniu direktoriumi ir prezidentu Remiu Bistru. Todėl ir šiemetiniame forume R. Bistras su gyvybės mokslų startuoliais ir apie savo tyrimų komercializavimą galvojančiais mokslininkais dalinsis savo ir A. Ragausko patirtimi kuriant ir auginant verslą, patentuojant išradimus ar pritraukiant finansavimą.

Pasaulio mokslo bendruomenė žino ir Lietuvos mokslininko VU Biotechnologijos instituto prof. Virginijaus Šikšnio atradimą, patentuotą CRISPR/Cas9 technologiją, paprasčiau vadinamą DNR molekulių žirklėmis. Šiemet jis jau įvertintas prestižine „Warren Alpert“ premija. Šis lietuvio ir jo partnerių išradimas gali padėti gelbėjant nepagydomomis ligomis sergančių žmonių gyvybes, nes jis leidžia greičiau ir paprasčiau nei iki šiol redaguoti praktiškai visų gyvų organizmų DNR.

Dar viena Lietuvos įmonė, puikiai suprantanti mokslo komercializavimo svarbą – „Biocentras“. Ši kompanija prieš trejetą metų pateko į inovatyviausių Europos biotechnologijų bendrovių penketuką, o vien pernai patentavo 4 naujas technologijas.

Žinių ir technologijų perdavimas, t. y. procesas, kurio metu mokslo institucijų sukurtos idėjos, žinios, techniniai įgūdžiai ir technologijos perkeliamos platesniam naudojimui siekiant naudos ekonomikai ir visuomenei – viena pagrindinių šių metų tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics 2016“ temų.   

Apie savo patirtis mokslu grįstame versle pasakos dešimtys medicinos, biotechnologijų, lazerių, IT ir kitų sričių kompanijų iš Lietuvos, Baltijos regiono, Izraelio, Japonijos, JAV, Danijos ir kitų šalių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...